Asmenukės (angl. „selfie“) po pasaulį pasklido žaibišku greičiu. Apie asmenukes internete sklando įvairių gandų, pradedant nuo to, kad tai paprasčiausias mados vaikymasis ir baigiant tuo, kad tai gali būti net psichikos sutrikimas. Na, o kaip yra iš tiesų? Kodėl jos tokios populiarios? Ar asmenukės gali sukelti priklausomybę? Apie asmenukes kalbamės su psichologe Šarūne Jagielaite.
Šiandien žmonės labai daug laiko ir energijos skiria darbams ir įvairiems reikalams. Dažnas mūsų pamirštame, koks svarbus yra tarpusavio bendravimas. Tarpusavio ryšys suteikia žmogui galimybę būti pastebėtam, galimybę atsiskleisti, parodyti save ir sulaukti pripažinimo. Kuris iš mūsų nenori būti vienaip ar kitaip pastebėtas, įvertintas? Taigi, natūralu, kad atsiradus galimybei žmonės nori save parodyti internetinėje erdvėje, kurioje viskas vyksta kiek kitaip nei gyvenime.
Internetinėje erdvėje žmogus gali save parodyti tokį, kokį jis nori, kad jį matytų kiti. Manau, kad žmonės labai retai daro asmenukes, kai jie yra pavargę, liūdni ar dėl ko nors supykę. Taigi, iš dalies asmenukių darymas suteikia mums galimybę dalintis tuo, dėl ko mūsų manymu būsime labiau socialiai pripažinti. Galbūt čia viena iš situacijų, kurias prancūzai vadina un fanfaron de vice, tai reiškia savo šlovės skelbėjas. Žinoma, teigti, jog žmonės, kurie dažnai dalijasi asmenukėmis bei savo gyvenimo detalėmis, būtinai siekia tik pripažinimo ar skundžiasi dėmesio stoka, būtų nelabai korektiška. Juk kartais, kai esi laimingas, norisi ta laime pasidalinti su kitais, tiesa?
PLIUSAI. Internete sklando įvairūs gandai, jog asmenukės rodo tam tikrus psichikos sutrikimus. Manau, jog viena kita asmenukė per dieną nereiškia, kad su jumis kažkas negerai. Priešingai, žmonėms, kurie pasižymi intravertiškais bruožais, pasidalijimas savo gyvenimo akimirkomis su kitais bus naudingas. Tai savotiška bendravimo forma. Tai tarsi žinios apie save skleidimas kitiems, kuris padeda pasijusti socialiai priimamu žmogumi, mažina vienišumo jausmą. Kai kuriems žmonėms socialinės erdvės tampa niša, kurioje yra galimybė būti įvertintam, ypač kai jaučiamas savirealizacijos trūkumas kasdieniniame gyvenime.
MINUSAI. Asmenukė kaip savotiška pramoga nėra kažkas blogo, tačiau jei žmogus yra mažai savimi pasitinkintis ar labai vertina fizinį grožį, siekia tobulumo, šios savybės gali sustiprėti matant konkurencingas kitų žmonių nuotraukas. Taip žmogus gali greičiau ir stipriau įsitraukti į šią veiklą. Dauguma žmonių stengiasi save perteikti taip, kad nuotrauka būtų kuo populiaresnė ir susilauktų daugiau „patinka“ (angl. „like“). Todėl visai nekeista, jog taip sparčiai išpopuliarėja tam tikros fotografavimosi manieros, pavyzdžiui, papūstos lūpos (angl. „duck face“). Tai natūralu, nes dauguma žmonių nelinkę rizikuoti savo socialiniu statusu ir išgalvoti ką nors nauja, nes nėra aišku, kokių reakcijų naujovė susilauks. Todėl daug lengviau ir patikimiau yra nusifotografuoti pvz., papūstomis lūpomis ir iš anksto žinoti, kad asmenukė bus priimtina kitiems.
Be abejo, savęs fotografavimas ir dalijimasis nuotraukomis viešoje erdvėje neturi tapti gyvenimo tikslu. Būtų juokinga, jei žmogus ryte nubudęs iškart imtųsi planuoti, kur ir kaip padaryti gražesnę asmenukę. Arba tikrai atrodytų keista, jei žmogus eitų į kiną ne todėl, kad nori pažiūrėti naują patinkantį filmą, o norėdamas kino salėje pasidaryti asmenukę ir ja pasidalinti socialiniuose tinkluose.
Taigi, manau, kad vienas svarbiausių dalykų kalbant apie asmenukes, yra žmogaus asmeninis tikslas, ko jis siekia fotografuodamas save. Taip pat labai svarbu, kaip tie tikslai kertasi su kasdieniais tikslais. Jeigu pagrindiniu tikslu yra asmenukių darymas, jis užgožia kitus tikslus ir tai nėra gerai. Gali būti, jog asmenukių darymas žmogui tampa svarbiau nei kiti veiksmai ar įsipareigojimai. Toks elgesys gali išprovokuoti tiek socialines, tieks psichologines problemas.
shutterstock.com
Norint atsakyti į šį klausimą, svarbu apskritai suprasti, kas yra priklausomybė. Ką apibūdina ši sąvoka? Paprasčiausiai priklausomybę galima apibūdinti kaip liguistą poreikį kartoti tą patį veiksmą. Priklausomybė gali būti tiek fizinė, tiek psichologinė. Tačiau kalbant apie asmenukes, vargu, ar galime kalbėti apie fizinę priklausomybę. Čia labiau akcentuotina psichologinė priklausomybė. Teoriškai psichologinė priklausomybė gali išsivystyti bet kokiai veiklai, kuri mums teikia malonumą. Stiprus psichologinis pripratimas gali atsirasti ir darant asmenukes. Vis dėlto asmenukių darymo priklausomybe pavadinti negalėčiau. Greičiau įvardinčiau tai kaip įprotį, kuris susiformavo besivaikant mados bei siekiant sustiprinti socialinį statusą.
Kartais tam tikri įpročiai atsiranda kaip būdas neigiamoms emocijoms susilpninti. Pavyzdžiui, žmogus gali jaustis nusivylęs savimi ir dėl to labai liūdėti, tačiau žino, jog pasidalinęs keliomis nuotraukomis internete sulauks kitų žmonių teigiamų reakcijų. Ilgainiui toks elgesys gali tapti įpročiu, nes padeda pasijusti geriau. Todėl svarbu atsižvelgti į tai, kokia savijauta apima žmogų, kai šis paviešina savo asmenukę.
Stiprios psichinės sveikatos žmogui „patinka“ skaičius būtų malonus ir džiugintų, tačiau jeigu jų ir nebūtų tai nieko tokio. Tačiau, kas vyksta tada, kai žmogaus tikslas sulaukti kuo daugiau „patinka“ ir teigiamų komentarų? Vienas dalykas, jei viskas vyksta taip, kaip norisi. Kyla žmogaus savivertė, nes pasiektas išsikeltas tikslas. Tačiau kitas dalykas, jei žmogus nesulaukia tokios aplinkinių reakcijos, kokios tikėjosi. Tada gali kilti baimė, nerimas, jog kažkas su manimi negerai. Vėliau gali sekti dar daugiau bandymų pasiekti tikslą. Pavyzdžiui, jeigu žmogus per dieną pasidaro šimtą asmenukių, tačiau nusprendžia, kad nė viena nėra tinkama pasidalinti socialinėje erdvėje ir tada pasidaro dar penkiasdešimt nuotraukų. Sugaišęs daug laiko, žmogus pagaliau išrenka nuotrauką, kuri jam atrodo tobuliausia ir pasidalina internete. Po pasidalinimo žmogų apima nerimas, kad nuotrauka susilaukia mažai internautų dėmesio. Kuo mažiau dėmesio, tuo didesnis nerimas. Kitą dieną žmogus stengiasi padaryti dar tobulesnę asmenukę ir taip be galo. Nestabdomas elgesys gali iššaukti dar didesnį nerimą, kuris gali būti susijęs su prastėjančia psichologine savijauta. Tokiu atveju atveriamas kelias į priklausomybę.
Taigi, jei kartais atrodo, jog asmenukės ir „patinka“ skaičius užima per daug vietos jūsų gyvenime, dažniau susitikite su draugais ir mėgaukitės buvimu kartu. Tačiau jei ir norisi pasidalinti savo gyvenimu su kitais žmonėmis socialinėse erdvėse, nemanau, kad tame yra kažkas blogo. Čia, kaip ir visur galioja paprasta taisyklė – kas per daug, tas nesveika. Svarbiausia nepamiršti, kad kartais geriau pabūti čia ir dabar toje gražioje akimirkoje, o ne skubėti ją perduoti kitiems.