Santykių konsultantė Raimonda Martinaitienė: ar priešingybės traukia ir papildo viena kitą?

Šio pokalbio metu saviugdos ir santykių konsultantė bei „martinaitiene.lt“ įkūrėja Raimonda Martinaitienė tarė: „Iš esmės, mes jau kiekvienas esame pilnas ir išbaigtas, todėl papildymo iš kito žmogaus mums nereikia.“ Natūraliai mintyse man kilo klausimas, o tai kaip su ta antra puse? Juk ji lyg ir trūkstama dalis… Raimonda nieko nelaukdama pridūrė, kad mistinė antra pusė egzistuoja tik filmuose. Kas, kodėl ir kaip? Visi atsakymai šiame pokalbyje.

– Dažnai žmonės sako: „Priešingybės traukia!“ Kokia jūsų nuomonė apie tai?

– Komentarą norėčiau pradėti tuo, kad absoliučiai visi žmonės yra skirtingi. Taip, mes esame praktiškai tokie pat iš išorės, bet kalbant iš psichologinės pusės – negalėtume rasti dviejų visiškai vienodai mąstančių žmonių. Nesvarbu, ar tai būtų vyrai, ar moterys. Taigi, ir posakis, kad „priešybės traukia“ gali būti teisingas, nes tas žmogus, kuris Jus traukia – visada bus Jūsų priešybė.

Jis patiks Jums visų pirma išore, o jau po to Jūs ieškosite su juo „sąlyčio taškų“ – kas jį domina, kuo jis gyvena, kas jam patinka ar nepatinka ir lyginsite su savais pomėgiais, gyvenimo būdu ir pan. Ir kai tai daugelyje vietų sutaps, Jūs patys sau „paskelbsite“, kad šį žmogų įsimylėjote. Toks įvertinimas gali trukti sekundę („meilė iš pirmo žvilgsnio“), gali trukti ilgiau – priklausomai nuo proto veikimo greičio ir aplinkybių, kaip greitai reikalinga antra pusė ir ar ji iš viso reikalinga. Dažniausiai šis palyginimas vyksta nesąmoningai, todėl žmogui neatrodo, kad jis vertina. Procesas vyksta automatiškai jo prote, sąmoningai to nesuvokiant.

Dar vienas įdomus aspektas yra tai, kad dažniausiai žmones traukia pirmiausiai priešingos lyties atstovo išvaizda. Tai yra Motinos gamtos gudrus planas, kad mes susilauktume palikuonių. Nes jei mums nepatiks kito žmogaus išvaizda, greičiausiai intymių santykių su juo neturėsime ir giminės pratęsimas nevyks. Iš vienos pusės rinktis partnerį pagal išvaizdą yra klaida ir daugelis tai žinome, tačiau dažnai įvyksta taip, kad sakome „negalėjau atsispirti, kažkas mane vedė“. Tas „kažkas“ ir yra gamta.

Idealiausias atvejis, kada žmogus mus traukia pirmiausiai savo vidumi, savo sąmoningumu, savo suvokimu apie gyvenimą, jis yra laisvas, pilnas ir kai mes esame tokie patys. Tuomet fiziniai duomenys, pomėgiai ir kita lieka antrame plane. Tokiu atveju šių žmonių santykiai yra harmoningi ir papildantys vienas kitą, jie neriboja vienas kito laisvės ir supranta, kad pavyzdžiui, yra normalu, kai nesutampa pomėgiai arba nuomonės, kad myli žmogų tokį, koks jis yra ir nebandai egoistiškai jo pakeisti.

shutterstock.com

– Jeigu ta trauka visgi yra, kiek ji laiko trunka?

– Kaip minėjau anksčiau, yra du traukos būdai – fizinis (išorinis) ir dvasinis (vidinis). Nuo traukos ir priklauso, kokie santykiai laukia poros. Jei tai fizinė trauka – ji truks nuo 2 mėnesių iki 3 metų, todėl, kad kito žmogaus kūnas yra įdomus tik iki tol, kol jis ištyrinėjamas. Būtent todėl „šviežiai“ susikūrusios poros dažnai mylisi, eina susikabinę, glosto vienas kitą, nori kuo dažniau jausti antrą pusę fiziškai. Kai kūnas ištyrinėtas, kažkuriam partneriui tampa nebeįdomu (nes vidinės traukos nebuvo), todėl pora skiriasi ir einama ieškoti kitos „antros pusės“. Žinoma, per tuos kelis „kūno pažinimo“ metus pora jau gali ir susituokti, ir susilaukti vaikų, todėl išsiskyrimo laikas tempiamas – juk skirtis negražu, ką giminės pasakys, kaip vaikai augs be tėvo ir pan. Taip galima gyventi ir visą likusį gyvenimą.

Jei pora susikūrė ant „dvasinių pamatų“, tuomet jų sąjunga gali tęstis visą gyvenimą, jie gyvens laimingai, be konfliktų, nuolatiniame vienas kito supratime, pagarboje. Tokiems žmonėms net pats santuokos procesas nereikalingas, jiems nerūpi ir kitų nuomonės, jie gyvena savo gyvenimą. Tikėtina, kad jų vaikai, matydami laimingus tėvus, seks jų pavyzdžiu, ir patys bus laimingi ir pilnaverčiai.

Džiaugiuosi, kad šiais laikais daugėja žmonių, kurie „ieško“. Susidūrę su materialinės aplinkos sunkumais ir tuo, kad materialios vertybės nesukuria pilnatvės, jie ieško dvasinės tvirtybės. Toli ieškoti nereikia – pakanka atsisukti į save, bet dažnai reikia vedlio, kuris parodytų, į ką tiksliai žiūrėti. Atradus ramybę savyje, gyvenimas tampa Rojumi jau čia, Žemėje.

– Ar vertėtų žavėtis skirtumais ir manyti, jog būtent tais skirtumais partneriai vienas kitą  papildo?

– Galima manyti ir žavėtis bet kuo. Kiekvieno žmogaus protas pasirenka tuos kriterijus, kurie jam tuo metu patogiausi ir žmogus jais naudojasi. Iš esmės, mes jau kiekvienas esame pilnas ir išbaigtas, todėl papildymo iš kito žmogaus mums nereikia. Tik romantiniai filmai ir fantastiniai pasakojimai mums įdiegė, kad egzistuoja mistinė „antra pusė“, kuri mus papildys ir mums žūtbūt reikia ją surasti ir laikyti prie savęs „iki grabo lentos“. Deja, realybė yra kita ir tie, kurie jau turėjo ilgalaikius santykius, puikiai žino, kad ilgainiui ta vadinamoji „antra puselė“ virsta nebe miela, tiesiog, puse – vyru arba žmona, su kuriuo po 10–15 bendro gyvenimo metų nebežinai ką daryti – ir išsiskirti gaila ir normaliai gyventi kartu nebegali. Žinoma, aš ironizuoju, tačiau tokia realybė.

shutterstock.com

Jei suvoksime, kad pirmiausiai turime pažinti save, sąmoningai pažvelgti į gyvenimą, tuomet pamatysime, kad iš esmės galima gyventi ir vienam. Tuomet galima gyventi jau ir su kitu, matant, koks jis puikus žmogus, nepaisant to, kad jūsų nuomonės galbūt nesutampa arba jo pomėgiai visai ne prie širdies jums. Na ir kas? Kiekvienas esame laisvas savuose pasirinkimuose ir ne sutuoktiniui nurodinėti ką kitas gali daryti ir ko negali.

Mes visi žinome frazę, kad „Pokyčiai prasideda nuo savęs“. Bet ar taip darome? Norime pokyčių, tačiau dažniausiai trokštame, kad pasikeistų kitas. Deja, nuo mūsų norų labai mažai kas priklauso, gyvenimas įvykių puzzle dėlioja taip, kaip gražiau jam ir mūsų nuomonės neklausia.

– Ar pritariate minčiai, kad sėkmingi santykiai yra tuomet, kai žiūrima ne vienas į kitą, o kartu žiūrima ta pačia kryptimi? Gal tai išties yra sėkmingų santykių paslaptis?

– Mano požiūriu, sėkmingų santykių paslaptis – du sąmoningi žmonės. Kas yra sąmoningas žmogus? Tas, kuris mato pasaulį tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokį jį nori matyti; tas, kuris žino, kad pasaulyje vyrauja tvarka ir tai, kas vyksta, turi vykti; tas, kuris moka džiaugtis šia diena, nesvarbu, kas vyksta jo gyvenime; tas, kuris dėkingas ne tik už tai, ką turi, bet tiesiog – už galimybę gyventi, nes jis žino, kad gyvenimas tai stebuklas, kurio jis nesupranta. Toks žmogus sugeba matyti grožį visame kame, kas jį supa, rasti pozityvą visose aplinkybėse, turi humoro jausmą.

Įsivaizduokite, kas vyksta, kai susitinka du panašiai pasaulį matantys žmonės? Manau, tokiu atveju jau nebesvarbu, ar jie žiūri vienas į kitą, ar jie žiūri viena kryptimi, jie tiesiog „teka“ su gyvenimu, kiekvieną rytą džiaugiasi, kad šiandieną jie praleis kartu, jei pasiseks – ir rytdieną, o gal net kelis metus. Jie gyvena šiame momente ir pilnai jį jaučia. Štai čia ir yra laimė – būti čia ir dabar, jausti save, priimti save, matyti kitą, priimti kitą, jausti su juo bendrumą, kartu suvokiant, kad niekas tau nepriklauso.