Keratinas – natūraliai odoje, plaukuose ir naguose aptinkamas baltymas. Priklausomai nuo amino rūgšties lygio, jis gali būti kietas (kaip naguose) arba minkštas (kaip odoje). Kad ir kokia būtų jo tekstūra, keratinas atlieka apsauginę funkciją. Visgi gausiai išreklamuotas baltymas naudingas ne visada, todėl labai svarbu žinoti, kokį keratiną rinktis ir kaip jį vartoti.
Socialiniuose tinkluose ne kartą matėte nuotraukas, kuriose sausi ir suskilinėję plaukai po gydymo keratinu virsta žvilgančiais tarsi iš žurnalo viršelio. Tiesa, tai – laikinas sprendimas, kadangi rezultatas laikosi tik iki šešių savaičių (kuo dažniau plausite plaukus, tuo greičiau iš jų „išplausite“ keratiną).
Gydymas keratinu pirmiausia skirtas garbanotiems, šiurkštiems ir itin nepaklusniems plaukams. Jei garbanas pažeidė dažymas arba cheminis šukavimas, keratinas – bene greičiausias problemos sprendimo būdas. Ši procedūra netinka labai ploniems ir tiesiems plaukams, todėl norėdami juos sustiprinti ir suteikti sveiko žvilgesio, naudokite keratino turinčius produktus.
Deja, ne visos gydymo keratinu procedūros atneša norimą rezultatą. Tai priklauso nuo meistro patirties, kadangi salonuose naudojamų priemonių sudėtyje yra labai stipraus chemikalo formaldehido. Jei pastarasis naudojamas neteisingai, plaukus ne atstato, o priešingai – pažeidžia. Kai kurių specialistų teigimu, saugiausias pasirinkimas – formaldehido neturintys keratino produktai.
Negalima nepaminėti galimų gydymo keratinu minusų:
Viršutinį odos sluoksnį (epidermį) daugiausia sudaro negyvos keratino ląstelės, dar vadinamos keratinocitais. Naujos ląstelės gali augti tik tuomet, kai pašalinamos senosios, todėl šveitimo procedūros – tiesiog būtinos. Dėl šio baltymo oda tampa atspari vandeniui, stipri ir elastinga. Kai senstame, keratino kiekis organizme mažėja, todėl pradeda formuotis raukšlės.
Keratinas mūsų odai gali būti itin naudingas, tačiau reikia žinoti, kokį rinktis. Daugumoje senėjimą stabdančių priemonių randamas keratinas yra gyvulinės kilmės – išgaunamas iš kanopų, ragų ir plunksnų. Šios gyvulių kūno dalys tirpdomos labai aukštoje temperatūroje, todėl pasikeičia jų forma – įvyksta procesas, vadinamas hidrolize. Taip keratinas odai tampa visiškai nenaudingas, derėtų vengti jo sudėtyje turinčių produktų.
Tuo tarpu Naujojoje Zelandijoje pavyko išgauti keratiną iš avies vilnos apsieinant be hidrolizės. Toks keratinas teigiamai veikia mūsų odą, deja, dėl didesnės kainos gerokai rečiau patenka į kosmetikos priemones. Kadangi taip išgaunamas keratinas išlaiko pradinę formą, jis vadinamas „biologiškai aktyviu” arba „funkciniu keratinu”. Rinkdamiesi veido priežiūros priemones, etiketėse ieškokite šių pavadinimų.
Nusilpus plaukams, nagams ir atsiradus odos problemoms, akys vis dažniau užkliūna už reklamų, siūlančių keratino turinčius maisto papildus. Sumokėdami nemažai pinigų tikimės greito ir, svarbiausia, teigiamo efekto, tačiau ar visada šie produktai atneša vien naudos?
Kaip ir minėta anksčiau, keratinas yra natūraliai organizme randamas baltymas. Jo perteklius vadinamas hiperkeratoze, pasireiškiančia šiurkščia, stora ir sausa oda, nepaklusniais ir šiurkščiais plaukais. Deja, kol kas nėra nustatyta rekomenduojamos keratino papildų dienos normos, tačiau jei pastebėjote aukščiau išvardintus simptomus, nutraukite vartojimą ir pasikonsultuokite su gydytoju.
Pernelyg didelis keratino kiekis organizme gali sukelti proteinuriją. Tuomet kepenys yra priverstos sunkiau dirbti, užsitęsęs procesas gali baigtis kepenų nepakankamumu. Todėl prieš imdami vartoti keratino papildus, būtinai pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.