Kaip sužinome, jog mums kas nors patinka? Kaip meilę aiškina mokslas?
Mūsų smegenyse vykstantys cheminiai procesai pastūmi mus įsimylėti. Mes tikime, kad patys pasirenkame partnerį, bet galbūt esame tik laimingo, gamtos sudėlioto, meilės plano aukos? Psichologai įrodė, jog suprasti, ar žmogus tau patinka, įmanoma per 90 sekundžių. Na, o jei po 4 minučių simpatija nejuntama, vadinasi jis tiesiog ne tas.
Mokslininkai teigia, kad simpatijos užsimezgimo procese yra daug svarbesnis žmogaus elgesys nei jo žodžiai. Štai, kas nulemia simpatijos atsiradimą:
Rutgerso universiteto mokslininkė Helen Fisher identifikavo 3 meilės etapus – geismas, trauka ir prisirišimas. Kiekvienoje stadijoje žmogaus kūnas yra veikiamas skirtingų hormonų ir cheminių junginių.
Pirmojoje, vadinamoje geismo stadijoje, tiek vyro, tiek moters kūnai valdomi už seksualumą atsakingų hormonų testosterono ir oestrogeno. Antra stadija – trauka. Tai nuostabus laikas, kuomet žmogus, tikrąja to žodžio prasme, yra įstrigęs meilės pinklėse ir negali daugiau apie nieką kitą net pagalvoti – visos mintys sukasi vien apie mylimąjį/-ąją. Tuo metu kūnui didžiausią poveikį daro adrenalino, dopamino ir seratonino hormonai. Nauji įsisimylėjeliai dažnai idealizuoja vienas kitą. Jie sustiprina savo antrosios pusės privalumus ir stengiasi atmesti jų trūkumus. Tokios poros yra linkusios perdėtai girti savo santykius bei galvoti, jog būtent jų santykiai yra patys nuostabiausi ir išskirtiniai. Psichologai teigia, jog žmogui reikalingas šis “rožinių akinių” efektas. Jis priverčia mus norėti būti kartu ir padeda pereiti į trečiąjį santykių etapą – prisirišimą. Trečioji stadija, prisirišimas, išlaiko poras kartu ir paskatina susilaukti vaikų. Mokslininkai mano, jog šiame etape veikia du pagrindiniai hormonai – oksitocinas ir vazopresinas.
Adrenalinas. Jo kiekis kraujyje ypač padidėja, kai netikėtai pasineriate į naujus romantiškus jausmus. Širdis ima aktyviau plakti, burnoje kaupiasi seilės, o visą kūną apima lengvas virpulys.
Dopaminas. Šis cheminis junginys stimuliuoja smegenis ir kuria nenumaldomą troškimą būti kartu su antrąja puse. Organizme išsiskiriant daugiau dopamino, padidėja energijos kiekis, ilgiau išliekama žvaliu, paaštrėja atidumas smulkioms detalėms, viskas atrodo įdomu ir patrauklu.
Seratoninas yra vienas iš pačių svarbiausių laimės hormonų, kurio veikla paaiškina, kodėl tuomet, kai įsimylime nuolat jaučiamės laimingi, o naujoji simpatija tiesiog nedingsta iš mūsų minčių.
Vazopresinas veikia inkstuose. Jis kontroliuoja troškulį. Būtent šis cheminis junginys skatina ilgų santykių išlaikymą, prieraišumą ir saugumo jausmą.
Oksitocinas malšina stresą, sukelia ramumo ir pasitenkinimo jausmą, kai esame su artimu žmogumi. Taip jis veikia kuriant ryšį tarp žmonių – labiau pasitikime, prisirišame. Tas pats hormonas tvirtina ir motinos ryšį su kūdikiu.
11059
