Artėjant vasarai nekantraujame pasilepinti saulės spinduliais. Juk, ko gero, visi žinome apie saulės svarbą žmogaus organizmui – saulėje gaminasi vitaminas D, kuris yra reikalingas daugybės svarbių fiziologinių funkcijų palaikymui. Be to, šviesa ir šiluma sukelia teigiamas emocijas, todėl vasaros metu žmonės rečiau linkę susirgti depresija. Vis dėlto, pernelyg ilgas buvimas saulėje gali būti kenksmingas. Ketinant ilgai būti lauke, ypač tuomet, kai saulė yra intensyvi, itin svarbu tinkamai pasirūpinti apsauga.
Saulės radiacijos poveikis
Saulės radiacija, arba ultravioletiniai spinduliai ( UVA, UVB, UVC ), – laikomi didžiausiu odos jaunystės ir sveikatos priešu bei pagrindine odos vėžio priežastimi. Pastaraisiais dešimtmečiais, saulei tapus aktyvesne, padaugėjo įvairių susirgimų, kurių procesus, anot mokslininkų, paskatino ultravioletinių spindulių kiekis.
Saulės žalą sveikatai tiriantys mokslininkai patvirtino, jog ilgas buvimas saulėje greitina odos senėjimo procesus ir yra ypač pavojingas baltaodžių odai, kurioje melanino – apsauginio pigmento, sugeriančio UV spindulius yra labai mažai. Be to, ultravioletiniai saulės spinduliai sukelia pokyčius matomus ne tik odos paviršiuje (paraudimai, nudegimai, pigmentinių dėmių susidarymai, regeneracijos procesų sutrikimai, senėjimo procesai), bet ir giluminiuose sluoksniuose, kurių pažeidimas sukelia ląstelių struktūros pakitimus ir padidina odos vėžio riziką.
Saugotis kremais su SPF? Koks SPF tinkamiausias?
Vienas populiariausių būdų apsisaugoti nuo saulės radiacijos žalos yra apsauginiai kremai nuo saulės, kurių sudėtyje yra saulės apsaugos faktorius (angl. sun protection factor), gerai žinomas „SPF“ trumpiniu.
Asmenims, kurie turi itin jautrią, strazdanotą, randuotą odą visuomet rekomenduojama rinktis aukščiausią SPF laipsnį (50+++) turintį kremą. Tokią apsaugą vertėtų naudoti ir tiems, kurie metų eigoje darėsi tatuiruotes bei vaikams iki keturiolikos metų. Šviesiai odai, kuri linkusi greitai nudegti, odos priežiūros specialistai dažniausiai rekomenduoja rinktis SPF 25 ir aukštesnius. O turintieji tamsesnį odos atspalvį gali rinktis silpnesnius, tačiau ne žemesnius nei SPF 18, apsauginius kremus nuo saulės.
„Tamsioji“ apsauginių kremų pusė
Nepaisant to, jog apsauginiai kremai nuo saulės yra kone „privalomi“ pasitinkant karštąjį metų sezoną, daugelis medikų ir mokslininkų neretai kritikuoja „saulės blokatorių“ naudojimo naudą, teigdami, kad melanoma (viena iš odos vėžio rūšių) greičiau išsivysto apsauginius kremus nuo saulės naudojant, o ne jų vengiant.
Daktaras Dr. Gordon Ainsleigh apskaičiavo, kad 1981 – 1992 metų laikotarpyje krūties vėžio susirgimų padaugėjo septyniolika procentų. Jo teigimu, tam įtakos galėjo turėti apsauginių priemonių nuo saulės paplitimas. Tokiuose produktuose randami chemikalai kaitinami saulėje virsta laisvaisiais radikalais. O kadangi priemonių sudėtyje esantys chemikalai yra toksinai, mūsų organizmas neretai nesugeba suspėti jų pašalinti. Be to, apsauginiai kremai „užblokuoja“ vitamino D pasisavinimą, kurio trūkumas, taipogi gali pastūmėti į onkologinius susirgimus.
Amerikos ligų kontrolės centro duomenimis, net devyniasdešimt septyni procentai „kremų nuo saulės“ sudėtyje turi „Oxybenone“ ir „Diooxybenone“ (dažniai netgi nėra nurodomi sudėtyje), kurie sukelia alergines reakcijas, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyra bei kaitinami (veikiant tiesioginiams saulės spinduliams) gali negrįžtamai pažeisti odos ląsteles. Anot dermatologų, „Oxybenone“ ir „Diooxybenone“ yra pavojingiausi laisvieji radikalai, kurie pažeisdami poodinius sluoksnius sutrikdo ne tik odos funkcijas, bet ir įsiskverbia į kitus organus. Šie chemikalai yra įtraukti į kancerogenų sąrašą.
Alternatyvos
Rodos, pakliūname į uždarą ciklą. Turime saugotis nuo saulės spindulių, tačiau tai, kas padeda apsisaugoti taip pat mums kenkia.
Visgi alternatyvų yra. Pasak gydytojų, tai galvos apdangalas, drabužiai (natūralių medžiagų) bei pastangos išvengti saulės, kai spinduliai yra intensyviausi, t.y. nuo 11 iki 16 valandų. O liaudies išmintis byloja, jog „einant į saulę“ kūną reikia išsitepti aliejumi arba sviestu. Nudegintą odą senoliai taip pat gydydavo natūraliai – grietine. Ekologijos šalininkai pripažįsta, kad nerafinuotas alyvuogių aliejus yra geras pasirinkimas vietoje apsauginių kremų nuo saulės. Alternatyvių priemonių mėgėjai saugojimuisi nuo saulės renkasi ir kokoso, graikinių riešutų aliejus.
Vis dėlto bet kokiu atveju, ilgiau nei 30 minučių, kaitinant tiesioginiams saulės spinduliams, lauke užsibūti niekada nerekomenduoja.
Beje, odos apsaugines savybes „iš vidaus“ sustiprinti padeda natūralūs antioksidantai – žalioji arbata, vaisiai, daržovės. Organizmui būtina gauti vitaminų A, C, E, kurie yra natūrali apsauga nuo ultravioletinių spindulių.
10506
