Atsisveikink su komforto zona! Kaip? Pataria psichologė

Nori pakeisti gyvenimą? Išeik iš komforto zonos. Nori užsidirbti daugiau pinigų? Išeik iš komforto zonos. Nori patirti kažką visiškai naujo? Išeik iš komforto zonos. Šiandien, ši frazė tokia populiari, kad atrodo, jog bet kokią problemą išspręsti galima vos tik išėjus iš komforto zonos.

Žinoma, lengva pasakyti, sunku padaryti, bet visgi gal pabandom? Juk viskas įmanoma, reikia tik noro! Kad būtų lengviau, į pagalbą skuba psichologė Laura Alčiauskaitė, kuri ir pasakoja, kas ta mylima komforto zona ir kodėl verta žengti už jos ribų, o svarbiausia, duoda patarimų, kaip tai padaryti!

Komforto, panikos ir mokymosi zonos

Psichologė Laura kalbėti šia tema pradeda nuo supažindinimo su trimis zonomis: „Analizuojant iš psichologinės perspektyvos, komforto zona yra susijusi su asmens patiriamu nerimo lygiu. Asmuo, būdamas savo komforto zonoje, nepatiria daug nerimo. Kitaip tariant, komforto zona – tai mums įprasta, nusistovėjusi aplinka, elgesys ir darbo metodai, leidžiantys lengvai prognozuoti darbo eigą bei rezultatą, nes mes atliekame tai nuolatos. Tai aplinka, kurioje mums lengva, kurioje viską žinome, kurioje veikiame mums įprastais būdais, ir kurioje jaučiamės saugūs.

Už komforto zonos plyti taip vadinamoji panikos zona. Priešingai nei komforto zonoje, joje slypi tai, ko mes niekada nedarėme, kas atrodo sunkiai įgyvendinama, o tam įgyvendinimui neturime nei žinių, nei įgūdžių. Įsivaizduokite, Jums staiga lieptų šokti su parašiutu! Arba dainuoti Žalgirio arenoje prieš tūkstantinę žiūrovų minią. Jei nesate nei profesionalus parašiutininkas, nei dainininkas, šios užduotys Jums turėtų atrodyti sunkiai įgyvendinamos. Pasitaiko, kad patenkame į ne tokias drastiškas situacijas, kurios sukelia itin daug nerimo.

shutterstock.com

Komforto zoną nuo panikos skiria mokymosi zona. Šioje zonoje užduotys ir veikla gali būti nepažįstami, tačiau pasiekiami ir įgyvendinami neskubant, palengva įgyjant naujų žinių bei įgūdžių. Jei panikos zonoje plaukti mokomės prievarta įstumti į vandenį, tai mokymosi zonoje tai darytume palengva – pradžioje įbristume, užsitikrintume, kad siekiame dugną ir saugiai pradėtume nuo pagrindinių judesių.“

Atradimai slypi už komforto zonos ribų. Išdrįsk peržengti tą ribą!

Laura pritaria man, kad šiandien šūkis „Išeik iš komforto zonos“ yra populiarus: „Taip, pastaruoju metu gausu drąsinimų išeiti iš savo komforto zonos. Ar to reikia? Taip. Kartais tai netgi būtina. Nors iš pirmo žvilgsnio komforto zona atrodo saugi ir patraukli „vieta“, tačiau tūnodamas joje žmogus praranda galimybę patirti nuotykių ir įgyti naujos patirties. Galų gale, užsitęsusi rutina, monotoniškos užduotys, pastoviai žemas nerimo lygis sukelia nuobodulį ir stabdo tobulėjimo procesą. Nedrįsdamas palikti komforto zonos, tu neįžengi į mokymosi zoną, ir prarandi galimybę išmokti kažką naujo.“ Juk ne veltui sakoma „kas nerizikuoja negeria šampano“, o kiekviena pabaiga kartu yra ir nauja pradžia, atminkite tai!

Kaip peržengti savo komforto zonos ribas?

Psichologė supranta ir sutinka, kad peržengti tą ribą yra sunku: „Žinoma, sunku žengti iš pažįstamos ir saugios teritorijos, tačiau pabandyti tikrai verta!“ Suprasdama tai, Laura sudarė visą praktinių patarimų sąrašą, kurie padės tai padaryti:

• Suprask, kad baisiausia, kas gali nutikti išbandant kažką naujo – tu tiesiog suklysi. Tačiau iš klaidų mokomės, be to, jas visada galima ištaisyti.
• Suprask savo vidines baimes. Mūsų viduje slypinčios baimės neretai stabdo nuo naujovių. Nepasivargink paanalizuot, kas tau trukdo judėti į priekį. Ko tu bijai? Ar to bijoti yra racionalu? Kokia tikimybė, kad įvyks būtent tai, ko tu bijai?
• Išdrįsk surizikuoti. Žmonės neretai užsisėdi savo komforto zonoje, nes bijo kažką prarasti – reputaciją, pinigus, laiką ir kt. Tačiau pamiršta, kad rizikuodami gali ir įgyti kažką naujo. Blogiausiu atveju, įgyjama naujos patirties, o ji gyvenime visada praverčia.
• Pirmyn mažais žingsneliais. Jei išsikeltas iššūkis bus per didelis, natūralu, kils pagunda vėl saugiai sugrįžti į savąją komforto zoną. Pradėk nuo mažų dalykų, kurie būtų nauji ir jaudinantys, tačiau nekeliantys pernelyg daug streso.
• Patirk nežinomybės jausmą. Kada paskutinį kartą darei ką nors naujo? Kai nežinojai, ko tikėtis ir kaip viskas baigsis? Ar kartais nesiilgi to jausmo, kai kūnas prisipildo adrenalino, širdis ima smarkiau plakti, o artėjančio nuotykio nuojauta tokia stipri? Gal vertėtų patirti tai ir vėl?
• Galiausiai – atmink, jei nori turėti tai, ko niekada neturėjai, tau teks padaryti tai, ko niekada nedarei!