Ar tikrai kitų požiūrį į mane lemia mano paties elgesys? Atsako psichologė

Turbūt esate girdėję tokias skambias frazes kaip „kitų požiūrį į mane lemia mano paties elgesys“ arba „pats turi būti tas pokytis, kurį nori matyti aplinkoje“. Skamba neblogai, tiesa? O ar kada susimąstėte, kaip jas pritaikyti praktiškai? Ir kokią tai reikšmę turėtų jūsų gyvenimui? Žinoti gražias mintis gerai, tačiau dar svarbiau žinoti, kaip jas pritaikyti praktiškai. Apie visa tai kalbamės su psichologe Ugne Juodyte.  

– Pradėkim nuo pirmosios minties: Kitų požiūrį į mane lemia mano paties elgesys. Kaip tai veikia mūsų kasdieniame gyvenime?

– Aš šią mintį šiek tiek pakeisčiau: kitų požiūriui į mane daro įtaką mano paties elgesys. Vienareikšmiškai žinoti, kokį kitų žmonių požiūrį ir kaip stipriai formuojame yra sudėtinga, nes visi turime skirtingas patirtis, įsitikinimus, interpretacijas, tad ne visada galime nuspėti, kaip ir kodėl paveiksime kitą. Viena mano koučingo klientė turėjo stiprią nuostatą, kad jei darbe neprieštaraus, pritars vadovo nuomonei ir tiesiog vykdys tai, ko yra prašoma, tai bus puikiausias būdas kurti vertę organizacijai. Tačiau toks jos elgesys buvo suprastas visai kitaip: vadovas lygiaverčiais partneriais laikė tuos kolegas, kurie drąsiai išsakydavo savo kitokią nuomonę tam, kad pamatytų situacijos visapusiškumą. Tad klientė iš vadovo nesulaukė įvertinimo, pripažinimo tol, kol nesusivienodino lūkesčių. Šioje situacijoje labai gražiai matosi, kad elgesys tikrai daro įtaką, tačiau ne visada tokią, kokios tikimės.

– Ar aptartą mintį būtų galima sutapatinti su kita gana panašia mintimi, kad kaip pats galvosi apie save, taip apie tave galvos ir kiti?

– Visiškai sutapatinti nepavyktų, tačiau mūsų mintys dažnai pavirsta mūsų veiksmais, o jie daro įtaką kitų supratimui apie mus. Pavyzdžiui, jei manau, kad galiu dirbti tik žemose pareigose – greičiausiai net nekandidatuosiu į aukštesnes. Žmogaus kalboje gali būti girdimi save nuvertinantys sakiniai, o jei nėra kompetenciją įrodančių žodžių ir veiksmų – aplinkiniams tikrai bus sunku atpažinti, kad žmogus gali daugiau.

shutterstock.com

– Antroji mintis: Pats būk tas pokytis, kurį nori matyti aplinkoje. Mintis aiški, tačiau, kaip praktiškai tai įgyvendinti?

– Svarbu suprasti, kaip elgiuosi skirtingose, besikartojančiose situacijose, kokie veikimo modeliai man yra įprasti, kuriuos darau automatiškai, kokie veiksmai atliekami sąmoningai. Tada galima priimti sprendimus, kas elgesyje trukdo, ką norisi keisti, o ką pasilikti.

Kai jau aiškiai žinau sąrašą elgesio pokyčių, kuriuos norių įgyvendinti, tuomet:

1. Svarbu įsivardinti, kokio galutinio rezultato sieksiu, įsivardinti labai konkretų tikslą, kokio pokyčio savyje noriu.
2. Susidėlioti planą, kaip to pokyčio sieksiu.
3. Atsakyti sau į klausimą, kodėl man tai svarbu. Kas atsitiks, kai tikslą pasieksiu.
4. Aiškiai įsivardinti, kaip sužinosiu, kad tikslas jau yra pasiektas.
5. Nusimatyti pirmąjį mažą žingsnį, kurį galiu padaryti per ateinančias 12 val. ir jį BŪTINAI atlikti.
6. Įsivardinti, kada norėtum išsikeltą tikslą įgyvendinti.

Ir viskas – belieka daryti!

Ieškokite galimybių, o ne pasiteisinimų

Psichologė Ugnė veda mokymus, todėl paprašiau jos, kad ji papasakotų iš savo patirties, kaip jau aptartos mintys yra atpažįstamos jos veikloje, Ugnė pasakoja: „Praktikoje matau daug skirtingų situacijų. Pavyzdžiui, žmonės, kurie turi poreikį kalbėti viešai, dažnai labai save nuvertina ir net nepradeda to daryti, nors turi daug įdomių istorijų, žinučių, skirtų aplinkai. Darbuotojai nekeičia savo darbo pozicijos 10 metų, nes galvoja, kad nieko daugiau nesugeba daryti, kaip tik tos vienos veiklos, kurią yra išmokę. Studentai nevažiuoja pastudijuoti į kitas šalis, nes nepasitiki savo jėgomis. Taip prarandame labai daug galimybių. Tad visada rekomenduoju ieškoti galimybių, kaip judėti į priekį ir padaryti, o ne pasiteisinimų, kodėl galėtų nepasisekti (šypsosi).“