shutterstock.com
Kartais grožio salonuose atlikus manikiūrą, pedikiūrą, plaukų kirpimą ar nusipirkus kitą grožio paslaugą, jos rezultatas visai neatitinka to, kas žadėta arba reklamuota, o dar blogesniu atveju gali net pakenkti jūsų sveikatai. Ar tikrai žinote visas savo teises ir tai, ką galima daryti gavus nekokybišką paslaugą? Ar yra pagrįsta tikėtis, kad paslauga tikrai bus kokybiška? Ir kodėl reikėtų būtinai reikalauti čekio sumokėjus už grožio procedūrą?
Tai, ką reikėtų daryti grožio salone gavus nekokybišką paslaugą, paaiškina Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistai:
Prieš sudarydamas grožio paslaugų teikimo sutartį, paslaugų teikėjas vartotojui turi suteikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.719 straipsnyje numatytą informaciją. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Civilinio kodekso 6.719 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Jeigu teikiamos paslaugos yra viešos arba jų teikimas yra paslaugų teikėjo verslas, su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti paslaugų teikėjo buveinėje ar kitoje kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje“. Taip pat pažymėtina, kad ypatingai svarbu, jog grožio paslaugas teikiančios įmonės supažindintų vartotojus su teikiamų paslaugų galimomis pasekmėmis (pvz., kad paslaugos nepavyks atlikti pagal vartotojo pageidavimus, dėl tam tikro odos tipo paslaugos negalima atlikti, priešingu atveju galimas šalutinis poveikis, odą gali išberti ir pan.).
bigstockphoto.com
Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.719 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad su informacija vartotojai turėtų būti supažindinami raštu, kadangi kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo ar nepateikimo, pareiga įrodyti, kad buvo suteikta būtina ir teisinga informacija, tenka paslaugų teikėjui. Taigi, suteikus minėtą informaciją žodžiu ir kilus ginčui dėl informacijos suteikimo nepakankamumo, o paslaugų teikėjui nepateikus jokių objektyvių informacijos suteikimo faktą patvirtinančių įrodymų, gali būti vertinama kaip netinkamu Civilinio kodekso 6.719 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimu.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jeigu paslaugų teikėjo vykdoma veikla atitinka Civilinio kodekso 6.719 straipsnio 2 dalies nuostatas, minėta informacija turėtų būti skelbiama viešai, kiekvienam vartotojui laisvai prieinamoje vietoje (pvavyzdžiui, grožio paslaugas teikiančios įmonės internetinėje svetainėje, grožio centro buveinėje skelbiamoje informacinėje medžiagoje ir kitur).
Taip pat pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 4 dalį vartojimo paslaugų sutarčiai (šiuo atveju ir teikiant grožio paslaugas) taikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 2 dalimi, daiktai (taip pat ir suteikta paslauga) turi būti tinkamos kokybės. To paties straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad daikto savybės atitinka sutartį, jeigu daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių.
Taigi, remiantis minėto straipsnio nuostatomis, grožio paslauga bus laikoma kokybiška, jeigu grožio paslaugos atlikimui naudojamos kokybiškos ir tinkamos priemonės, grožio paslauga teikiama laikantis teisės aktų reikalavimų bei kliento interesų ir atitinka paslaugų teikėjo viešai skelbiamą informaciją apie paslaugos pobūdį, rezultatus ir panašiai.
Jeigu paslaugų teikėjas suteikė vartotojui nekokybišką grožio paslaugą, vartotojas gali remtis Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 7 dalimi ir savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš grožio paslaugos teikėjo: 1) nemokamai pašalinti paslaugos trūkumus; 2) nemokamai pakeisti netinkamos kokybės paslaugą tinkamos kokybės paslauga; 3) atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos 21 straipsnio 1 dalimi, vartotojas, manantis, kad paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia privalo raštu kreiptis paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus. Tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos vartotojui atsakymo nepateikia, arba nesutinka tenkinti vartotojo pretenzijoje nurodyto reikalavimo, vartotojas dėl nekokybiškai suteiktos grožio paslaugos (plaukų dažymo, kirpimo, soliariumo paslaugos, manikiūro, pedikiūro ir panašiai) turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad tarp vartotojo ir paslaugų teikėjo kilęs ginčas būtų išnagrinėtas vartojimo ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
Kreipdamasis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, vartotojas turėtų pateikti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 straipsnio reikalavimus atitinkantį vartotojo prašymą, pateikiant visas su nagrinėjamu ginču susijusių dokumentų kopijas (už suteiktas paslaugas pinigų sumokėjimo faktą patvirtinantis dokumentas, sutarties, dėl kurios kilo ginčas, kopija (jei sutartis sudaryta raštu), pretenzija paslaugų teikėjui, paslaugų teikėjo atsakymas, suteiktų paslaugų rezultatų nuotraukos, filmuota medžiaga, taip pat nuotraukos, darytos prieš atliekant tam tikrą grožio paslaugą, dėl nekokybiškai atliktų paslaugų atsiradusią žalą patvirtinantys įrodymai (pavyzdžiui, jeigu suteikus nekokybišką grožio paslaugą padaryta žala sveikatai – gydytojo išrašai, receptai, už pirktus vaistus pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijos ir panašiai).
Vartotojai, dėl nekokybiškos grožio paslaugos patyrę žalą sveikatai ir pateikę atsiradusią žalą patvirtinančius ir aukščiau nurodytus dokumentus, taip pat įvertinus, kad minėta žala atsirado būtent dėl paslaugų teikėjo suteiktos nekokybiškos paslaugos, turi teisę reikalauti atlyginti dėl to vartotojo patirtus papildomus nuostolius (gydymo išlaidas ir panašiai).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu už suteiktas grožio paslaugas vartotojai negauna kasos kvitų ar kitų dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimo faktą, dėl neišduodamų už paslaugas pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų turi teisę kreiptis į grožio paslaugos teikėjo vietos Valstybinę mokesčių inspekciją.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-09-18 įsakymu Nr. V-1058 patvirtintų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 10.2.1 punktu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos „vykdo <…> kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų teikiamų paslaugų, apgyvendinimo paslaugų <…> valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę“. Tų pačių nuostatų 10.3.2. punkte įtvirtinta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nagrinėja vartotojų skundus dėl kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų teikiamų paslaugų, apgyvendinimo paslaugų.
Tuo atveju, jeigu naudojantis grožio paslaugų teikėjo teikiamomis paslaugomis vartotojui suteikiama nekokybiška ar nesaugi grožio paslauga, vartotojas patiria tam tikrą žalą sveikatai (pavyzdžiui, naudojantis soliariumo paslaugomis nudeginama oda, manikiūro metu įpjaunama oda, plaukų dažymo metu sudeginami plaukai ar panašiai), dėl grožio paslaugų teikėjų (taip pat ir soliariumų) vykdomos veiklos atitikimo higienos bei kitiems teisės aktuose įtvirtintiems privalomiesiems reikalavimams įvertinimo, vartotojai turite teisę kreiptis raštu į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kad būtų išnagrinėtas jų skundas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus ir nustatęs higienos normų ar kitų teisės aktų pažeidimų, surašo patikrinimo aktą, taip pat turi teisę surašyti Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą bei jį su visa medžiaga perduoda Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai tolimesniam nagrinėjimui. Gavusi Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą ir su juo susijusią medžiagą, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, vadovaudamasi Produktų saugos įstatymo nuostatomis, bylų nagrinėjimo posėdžiuose nagrinėja bylas dėl Produktų saugos įstatymo pažeidimo ir paslaugas teikiančioms įmonėms turi teisę skirti baudas už pavojingų paslaugų pateikimą į rinką.
24290
