Kenksmingos frazės, kurias nė nesusimąstydami kartojame savo dukroms

Sakoma, kad „žodžiai, kuriuos sakome savo vaikams, vėliau tampa jų vidiniu balsu“. Todėl kalbėdami su vaikais turėtumėme pasverti kiekvieną sakinį. Tegu tėvų žodžiai gydo, o ne gniuždo pasitikėjimą savimi bei skatina pasinerti į kenksmingus santykius.

„Jis taip elgiasi, nes tu jam patinki“

Pasikapsčiusi atmintyje kone kiekviena mergina prisimintų tokią situaciją; grįžusi namo skundėsi suaugusiesiems, jog klasiokas ar kaimynas atėmė daiktus/pastūmė/prasivardžiavo, o artimieji tik šyptelėjo ir numojo ranka: „jis taip parodo savo simpatiją“.

Galbūt tą kartą jie atspėjo berniuko motyvus, tačiau tokiu būdu dukroms siuntė neteisingą žinutę. Netiesiogiai kaldami į galvą, jog švelnius jausmus lydi priešingos lyties atstovų smurtas (fizinis ar psichologinis), skatiname palaikyti ryšius su smurtautoju bei tyliai kentėti. Viena pasekmių gali būti labai liūdna – suaugusi mergina įsisuks į kenksmingų santykių su smurtaujančiais partneriais ratą.

Tas pats galioja vis dar prie suaugusiųjų stalo išgirstamam juokeliui „muša, vadinasi myli“. Ar tikrai taip manome ir norime, jog mūsų dukros tuo patikėtų?

„Tai – ne moterų/bobų reikalas“

Gyvename XXI-ame amžiuje, kai moterys kuria kosminius erdvėlaivius, o vyrai ima tėvystės atostogas ir lieka namuose rūpintis mažyliais. Skirstydami darbus ar pomėgius į „vyriškus“ ir „moteriškus“, spaudžiame dukras į rėmus ir apribojame jų profesinius pasirinkimus ateityje.

Be to, moterims (ir vyrams!) neprošal mokėti ir kaip pasigaminti vakarienę ar numegzti šaliką, ir kaip įkalti vinį ar pakeisti automobilio padangą.

„Vyrai – ne šunys, ant kaulų nepuola“

Šią seną lietuvišką frazę girdėjo (ir vis dar girdi!) gausybė lieknų merginų. Ją iš savo žodyno vertėtų išbraukti dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia dėl to, jog sakydami šiuos žodžius mokome mergaites atrodyti taip, jog jos būtinai patiktų vyrams. O juk svarbiausia, kad moterys būtų gražios pačios sau!

Antra, išgirdusi šią frazę mergaitė ar paauglė galvoja, jog yra fiziškai nepatraukli ir ima dar labiau nepasitikėti savimi. Jei esate itin susirūpinę jos sveikata (pavyzdžiui, įtariate anoreksiją), kreipkitės į specialistus arba savo pavyzdžiu skatinkite sveiką gyvenimo būdą.

„Kodėl tu ne kaip [kažkieno vaikas]?“

Dažnai tėvai lygina savo atžalas su kitais vaikais ne iš blogų paskatų: tokiu būdu siekia pažadinti konkurencijos jausmą ir paskatinti siekti geresnių rezultatų. Visgi realybėje efektas – visiškai priešingas. Vaikas (nesvarbu mergaitė ar berniukas) pradedi jausti kaltę ir nuolatinį stresą, o pamažu dingstantis pasitikėjimas savimi verčia galvoti, jog jis/ji yra blogesnis nei aplinkiniai.

Nereikia nė sakyti, kad tokie jausmai ne motyvuoja, o paralyžiuoja bet kokias pastangas (beje, pasekmės gali būti jaučiamos visą likusį gyvenimą). Be to, nuolat lyginamas su kitais, vaikas nutolsta nuo tėvų ir praranda pasitikėjimą jais.

„Jei nedarysi/nemokėsi X, niekas neims tavęs į žmonas“

Dar viena frazė, menkinanti dukros pasitikėjimą savimi. Visų pirma, ne kiekviena mergina svajoja apie santuoką, be to, buvimas ištekėjusia nėra moters vertės rodiklis ar dangiška vyro suteikiama malonė. Dukroms derėtų įdiegti, jog naudingų įgūdžių reikia mokytis dėl savęs, o ne tam, kad įtiktų būsimam partneriui.

„Aš stora ir negraži“

Ne veltui sakoma, kad vaikai – tėvų elgesio atspindys. Jei mama kasdien prieš veidrodį bandys kuo labiau įtraukti pilvą bei maskuoti net ir mažiausias raukšleles, nenustebkite, kad ir dukra pradės neigiamai atsiliepti apie savo išvaizdą. Tik savo pavyzdžiu tėvai gali išmokyti mylėti savo kūną bei sveikai pasitikėti savimi.