Pyktis yra natūrali žmogaus emocija reaguojant į situacijas, kurios lemia ar gali lemti nepageidaujamus padarinius. Ši emocija žmogui buvo duota ne veltui – tai perspėjamasis signalas, jog reikia skubiai spręsti nepalankią padėtį. Sąmoningai priimamas, kontroliuojamas ir tinkamai išreiškiamas pyktis leidžia žmogui apginti savo tapatumą ir išlikti saugiam. Yra ir dar keletas aspektų, kaip „protingai pykdamas“ žmogus gali gauti iš to naudos ir neigiamą emociją paversti pozityviu rezultatu.
„Žmonės, kuriems yra liūdna, paprastai nieko nedaro. Jie tik verkia dėl savo būklės. Tačiau kai žmonės supyksta, imasi pokyčių“, – Malcolmas Little’as (1925 – 1965), afroamerikiečių dvasininkas, oratorius, žmogaus teisių aktyvistas.
bigstockphoto.com
Sąmoningai priimdamas kilusį pyktį ir žinodamas jo priežastis, žmogus gali panaudoti jį kaip papildomą energiją siekiant sėkmės. Juk yra sakoma, jog sėkmė yra geriausias kerštas. Pyktį derėtų nukreipti ne į save ar į kitus žmones, bet į situacijas, dėl kurių jis kilo. Taip galima pasiekti geriausių rezultatų.
Tarkime, jeigu pykstate, kad sutartu laiku jums nebuvo padidintas atlyginimas, nors jaučiate, kad esate to nusipelnęs, į viršininką nukreiptas pyktis tiesiog neduos jokios naudos. Tiksliau, jis greičiausiai dargi pakenks jums pačiam: piktam ir nusivylusiam darbuotojui nebebus norima suteikti didesnės motyvacijos. Tačiau jeigu tokį pyktį nukreipsite į išeities paieškas, sieksite parodyti, jog esate vertas daugiau ir galite rasti geriau apmokamą darbą, išlaikysite savo orumą ir atversite sau naujas galimybes.
„Neleiskite pykčiui tapti neapykanta, nes šis jausmas visada sužeis jus patį daug labiau, nei kitą žmogų“, – Stephenas Richardsas, Didžiosios Britanijos žurnalistas, savigalbos knygų autorius.
Pykčiai ir ginčai tarp žmonių tikrai nėra malonus dalykas, juos nelengva išgyventi ir kontroliuoti. Vis tik konstruktyvus pyktis, kilęs dėl tam tikrų asmenybių skirtumų, leidžia aiškiau įvertinti, kur yra jūsų nuolaidumo ribos, taip pat sudaro galimybes iš karto išsiaiškinti, dėl ko įvyko konfliktas. Galbūt tai tebuvo nesusipratimas? Galbūt galima viską išspręsti taip, kad tokios nemalonios situacijos nebesikartotų? Sąmoningai suvoktas kilęs pyktis visuomet daug naudingesnis, nei iki galo nesuprastas, užgniaužtas nusivylimas, kuris ilgainiui tarsi vėžys ima „ėsti“ tiek patį žmogų, tiek santykius.
Be to, nors pyktis gali būti kaltinamas dėl per didelių emocinių proveržių, tačiau dažnai jis gali padėti jų išvengti. Paprastai nebekontroliuojamos emocinės iškrovos ir atsiranda dėl ilgai gniaužiamų neigiamų jausmų, kai tuo tarpu sąmoningai suvoktas kilęs pyktis gali būti aiškiausias signalas, jog netinkama situacija turi būti tuojau pat keičiama. Kai pyktis, nuoskaudos yra slepiamos, partneris niekada tiksliai nežinos, ką savo elgesyje turėtų pakeisti, kad abu jaustumėtės gerai. Tad slegiančios situacijos kartojasi, blogų emocijų sankaupa didėja, ir kažkada gali išsilieti tikru emociniu ugnikalniu, kuris neatneš naudos nė vienam.
„Žmogus negali pusryčiams valgyti savo pykčio ir miegoti su pykčiu per naktį, nepadarydamas žalos savo sielai“, – Garrisonas Keilloras, JAV rašytojas, humoristas, radijo laidų vedėjas.
Pyktis neturi slėgti ilgą laiką ir užvaldyti visų minčių, kitaip jis tikrai neigiamai paveiks psichinę būklę ir netgi fizinę savijautą. Tokiu atveju jis gali būti panaudotas didinant kūrybines galias. Tam, kad galima būtų kurti, reikalinga energija, todėl geriausia, ką galima padaryti supykus, tai panaudoti šią energiją kūrybai ir taip išlieti susikaupusias emocijas.
Konstruktyviai išlaisvinti emocijas padeda rašymas, muzika, tapyba, piešimas, medžio darbai, automobilių taisymas ir kitokios veiklos, reikalaujančios pastangų, susikaupimo bei kūrybiškumo. Juo labiau, kad tokiu būdu tik dar labiau tobulėsite.
„Pyktis yra tiesiog pyktis, jis nėra geras arba blogas. Svarbu yra tai, ką su juo darote. Kaip ir visa kita, pyktį galima panaudoti blogam arba geram tikslui. Galite panaudoti jį kūrimui arba griovimui. Turite pasirinkti“, – Jimas Butcheris, JAV rašytojas.
Pyktis padeda greičiau ir aiškiau įvertinti situacijas, kurios jums ateityje nelemtų nieko gero. Pavyzdžiui, apsigyvenate naujoje vietoje, ir netrunkate suprasti, kad aplinkui gyvena pavojingų ar amoralių žmonių, pyktį kelia tai, kaip kieme elgiasi kaimynai. Galima kasdien, mėnuo po mėnesio, pykti, o galima tuojau pat persikelti, nekankinant savęs ir tuo pačiu nelaukiant, kas blogo nutiks. Jeigu jums kelia pyktį nauji pažįstami, nebebendraukite su jais. Jeigu kiekvieną dieną į darbą atkeliaujate nutvilkytas pykčio, nes jį jums kelia visuomeninis transportas, nusipirkite dviratį. Turite savo gyvenimo kontrolę savose rankose. Jeigu kyla pyktis, jis rodo, kad turite save apsaugoti. Tą ir reikėtų padaryti.
Užgniaužtas pyktis labai sumažina žmogaus atsparumą ligoms, nes dėl emocinės įtampos organizme sumažėja už tai atsakingų cheminių medžiagų. Slepiamas pyktis gali nunaikinti žmogaus tapatumą, pasitikėjimą savimi, sukelti psichines ligas, sutrikdyti įprastą mitybos režimą. Neleiskite tam nutikti.
„Pyktis yra signalas, į kurį tikrai verta atsižvelgti“, – Harriet Lerner, JAV psichologė, feminizmo teoretikė, knygos „Pykčio šokis“ autorė.
bigstockphoto.com
Jeigu tinkamai sureaguojame, pyktis taip pat gali padėti mums pažvelgti į savo sielą ir mintis giliau, taigi ir geriau save pažinti bei suprasti, kuriose srityse iš savęs tikėtumėmės daugiau, ir kokių didesnių lūkesčių turime savo gyvenime. Tokiu būdu pyktis didina motyvaciją siekti pokyčių.
Šie pokyčiai gali būti susiję ir su asmeniniais santykiais, ir karjera, ir gyvenimo būdu. Supykus ar jaučiant pavydą ir išanalizavus, dėl kokių tikrųjų priežasčių jis kyla, derėtų ne graužti save, neva esate blogas žmogus, jeigu jaučiate negatyvias emocijas – geriau panaudoti tai kaip motyvaciją keistis pačiam, ar tai būtų naujos veiklos atradimas, ar sportas, ar užsiregistravimas pažinčių svetainėje.
Kas yra konstruktyvus pyktis?
„Pyktis yra degalai. Degalai yra reikalingi tam, kad galėtume paleisti raketą. Tačiau jeigu turime vien tik degalus, bet neturime sudėtingo vidinio mechanizmo, kuris reguliuotų raketos kryptį, tuomet paleidžiame ne raketą, o bombą“, – Gilas Schwartzas, JAV humoristas, rašytojas.
Pyktis iš tiesų gali būti destruktyvus, jeigu nėra įsisąmoninamas ir tinkamai kontroliuojamas. Kaip atskirti, ar pyktis yra konstruktyvus:
Bandymas atmesti ar neigti nemalonias emocijas nepadės, bet galima jas panaudoti geriems tikslams. Taigi panaudokime šią savo emociją – pačios gamtos mums duotą savisaugos reakciją – pozityviems tikslams, ir gyvenimus praturtinsime netikėtais atradimais.
7181
