Apgaulė retai kada pasitarnauja geriems tikslams, tad atpažinti meluojantį asmenį yra naudinga. Žinodami keletą faktų apie meluojančiųjų elgseną, lengviau galėsite suprasti, kad žmogus meluoja.
Psichologai sako, jog melas reikalauja tam tikrų įgūdžių: norėdami pameluoti, galvoje turime du prieštaringus atsakymus, tad teisingąjį reikia nuslopinti. Anot specialistų, mūsų protas yra ypatingai lankstus, tad galime nesunkiai save apgauti, pavyzdžiui tada, kai norime ko nors pasiekti. Jei nuolat sau kartosime melagingą faktą, įtikinsime savo protą, kad tai tiesa. Pavyzdžiui, jei kasdien kartosime „esu įgudęs, protingas ir gerai išmanau matematiką“, tai galbūt pamažu padėsite sau paversti tai realybe. Tai tarsi išsipildanti pranašystė, tik ją reikia nuolat sau kartoti. Skaitykite eksperto nuomonę apie savitaigą.
Delsimas atsakyti į klausimą
Atlikto tyrimo metu, specialistai palygino dalyvių reakcijos laiką į du panašaus sudėtingumo klausimus. Reaguodami į pirmąjį, dalyviai turėjo sakyti tiesą, o į antrąjį – meluoti. Kaip ir buvo galima nuspėti, reakcijos laikas į antrąjį klausimą buvo ilgesnis. Jei pašnekovas delsia atsakyti į jūsų užduotą paprastą klausimą, natūralu jog jums kils įtarimas ir abejonės. Tačiau vien dėl šios priežasties teisti nevertėtų. Moksliškai nėra nustatyta, koks turėtų būti reakcijos laikas. Įsitikinimui galite užduoti ir klausimą, kurio atsakymą žinote – galbūt pasirodys, kad žmogus tiesiog lėtai atsakinėja.
Išsiplėtę vyzdžiai
Tai – gana patikimas melo rodiklis. Išsiplėtę vyzdžiai yra ženklas, kad smegenys intensyviai dirba. Taigi jei pašnekovui atsakant į klausimą, nežymiai išsiplečia vyzdžiai, gali būti, kad jis sako netiesą arba bando prisiminti ankstesnį melą.
Logikos arba informacijos trūkumas
Atkreipkite dėmesį, jei niekaip nesurišate pasakojamos istorijos ir jeigu apibūdinamos detalės nėra pakankamai ryškios. Kai žmogus pasakoja tikrus įspūdžius, jis atsimena matytus vaizdus, girdėtus jausmus ir vadovaujasi daugiau pojūčių. Tačiau vėlgi, reikėtų atsižvelgti į tai, kas yra įprasta pašnekovui – galbūt jis niekada pasakodamas nesidalina šiomis detalėmis?
Džiūsta burna
Nerimaujant, sumažėja seilių gamyba ir sulėtėja virškinamojo trakto veikla, dėl to džiūsta burna. Meluojant žmogus yra neįprastoje, nepatogioje situacijoje, tad dėl nerimo staiga pradeda sunkiau ryti, nes trūksta seilių.
Ženklai, kuriuos reikėtų vertinti atsargiau
Kai kurie melo atpažinimo būdai, pasak psichologų, jau yra tapę mitais. Anksčiau buvo manoma, kad kalbančiojo žvilgsnis į dešinę ir aukštyn rodo, jog kažką prisimenate, o žvilgsnis kairėn – rezgate melą. Tačiau, pasak psichologų ir atliktų tyrimų, tai nėra garantuotas būdas atpažinti melą. Taip pat, jei pašnekovas staiga pasijunta nepatogiai ar supyksta, tai gali būti tik nervingumo ženklas arba, suprantama, kartais žmogus gali jaustis nepatogiai ir sakydamas tiesą. Kad nesukeltumėte nepelnytų ginčų, žmogaus manieras ir emocijas vertinkite itin atsargiai. Vienintelis užtikrintas būdas atpažinti melagį, yra perprasti tai, ką jis kalba.
6545
