Vienas iš pagrindinių kiekvieno žmogaus siekių yra laimė. Tačiau turėdami daugybę kvailų įpročių negalime jos pasiekti. Mes vaikštome į sporto salę, sveikai maitinamės, atsisakome žalingų įpročių, tačiau vis tiek kažkam pavydime, laikome savyje nuoskaudas ir pastoviai skundžiamės gyvenimu. Gal jau laikas visa tai užbaigti? Pateikiame 4 savybes, kurių atsikratę galėsite džiaugtis pilnaverčiu ir laimingu gyvenimu.
Pavydas neleidžia džiaugtis nei savo pasiekimais, nei kitų. Socialiniai tinklai – tai puiki terpė jo augimui. Jutos universiteto (JAV) sociologai apklausė 435 studentus ir nustatė, kad nuo to, kiek laiko jie praleidžia socialiniuose tinkluose, tiesiogiai priklauso jų požiūris į gyvenimą. Kuo ilgiau žmonės stebi kitų žmonių gyvenimą (tiksliau, jo virtualią ir kiek pagražintą versiją), tuo labiau yra linkę manyti, kad kiti yra daug laimingesni nei jie patys. Tačiau ir realybėje pakanka pavydo, kuris priverčia liūdėti dėl nelaimingo gyvenimo.
Kaip ištaisyti?
Jei bent vienai dienai pasikeistume vietomis su žmogumi, kuriam pavydime, mums tai nepatiktų. Pradėtume matyti ne tik teigiamas, bet ir neigiamas jo savybes. Nelyginkime savęs su kitais, nes tam nėra nei kriterijų, nei prasmės. Juk visi turime savų privalumų bei trūkumų ir svetimi yra tikrai ne geresni. Kiekvienas žmogus yra ypatingas, turi individualią praeitį, talentus ir galimybes, problemas ir nelaimes.
Tai viena iš skaudžiausių emocijų, kada realybė neatitinka mūsų vilčių. Įsivaizduokite, kad pargriuvote gatvėje, skaudžiai užsigavote ir išbarstėte iš maišelio produktus. Tačiau aplinkui praeiviai nieko nepastebėdami toliau skuba su savo reikalais ir į jus net neatkreipia dėmesio, niekas nepasiūlo pagalbos. Tokiu atveju pajustumėte apmaudą, nepasitikėjimą žmonėmis, vienatvę. Pagalvotumėte: „O jei kitą kartą blogai pasijusiu ir nualpsiu? Ar taip pat niekas nepadės ir tiesiog abejingai praeis?” Apmaudas yra stipri emocija, kuri gali ilgai lydėti ir netgi tapti pavojinga sveikatai.
Kaip ištaisyti?
Kad netektų nusivilti, reikia tiesiog per daug iš kitų žmonių nesitikėti. Jie jums nieko neskolingi, todėl neprivalo būti mandagūs, malonūs, rūpestingi, supratingi ar draugiški. Priimkite visa taip, kaip yra. Žinoma, tai nereiškia, kad jums reikia bendrauti net su grubiais žmonėmis, kurie jūsų nevertina. Tiesiog darykite išvadas, su kuo norite toliau bendrauti ir su kuo turėtumėte atsisveikinti. Be nuoskaudų gyvenimas bus daug lengvesnis. Tačiau prisiminkite, kad nesate vieni ir visada bus žmonių, kuriais galite pasitikėti ir kurie visada jums padės. Branginkite juos.
3. Skundai
Nuolatinis skundimasis tampa įpročiu. Kai žmogus įpranta skųstis, jis skundžiasi net ir tada, kai nėra kuo skųstis. Tada jis mato tik negatyviąją gyvenimo pusę, pastebi tik problemas ir skuba papasakoti apie jas aplinkiniams. Tačiau tai neduoda jokios naudos. Skundimasis tuo, ko neturi, neleidžia pasiekti to, ko nori. Jei gyvenime matysime tik negatyvius dalykus, tik jie ir bus.
Kaip ištaisyti?
Svarbiausia reikia suprasti, jog skundai nieko nekeičia. Jie neišsprendžia problemų, o kaip tik jų dar daugiau sukelia, nes skųsdamiesi visą laiką galvojame tik neigiamai. Tačiau jei suteiktumėte skundui pozityvų vaidmenį, jis prarastų savo negatyviąją reikšmę. Vietoj to, kad lietingą dieną pasiskųstume: „Šiandien ir vėl lyja…”, galime apsidairyti aplinkui ir pridurti: „Bet užtat kaip gražiai atsigauna gamta ir pradeda žaliuoti medžiai!” Tai padės kiekviename dalyke įžvelgti ką nors gražaus ir gero.
4. Smerkimas
Mes taip mėgstame smerkti kitus, individualiai ir kolektyviai. Apkalbinėja visi, nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus. Įdomu tai, kad smerkimas gali būti dviejų tipų. Vienas iš jų – kitų smerkimas; o antrasis – savojo „aš“ smerkimas. Žmogus negali kaltinti kitų, nenaudodamas tų pačių vertinimo kriterijų sau. Žmonės, kurie pratrūksta ir ima smerkti kitus net už menkiausias klaidas, lygiai taip pat iškoneveikia ir patys save, kartais net griežčiau.
Kaip ištaisyti?
Kiekvienas žmogus turi teisę klysti ir taip mokytis iš savo klaidų. Mes visi esame skirtingi, todėl objektyvaus veiksmų vertinimo kriterijų negali būti. Jūs niekada nebuvote kito asmens vietoje, nežinote, kaip jis gyveno anksčiau ir dabar, kokios mintys sukasi jo galvoje, todėl negalite jo smerkti. Tai tas pats, kaip komentuoti krepšinio žaidimą, remiantis vien tik garsais iš tribūnos. Tačiau supraskite, kad ir iš savęs smerkimo nėra jokios naudos. Galbūt tai įprotis, likęs iš jūsų tėvų, kaip nukopijuotas elgesio modelis, skatinantis siekti tobulumo, tačiau jis, deja, negali motyvuoti. Tiksliau, atvirkščiai – jis verčia mus jaustis nelaimingiems, taikytis su tuo ir kentėti. Vietoj savęs smerkimo atraskite savyje gerąsias savybes bei talentus ir naudodamiesi jais siekite savų tikslų!
17663
