shutterstock.com
Psichologų darbe netrūksta įtampos bei neigiamų emocijų, todėl kartais jie patiria daugiau streso nei jų pacientai. Tiesa, specialistai turi vieną svarbų pranašumą – puikiai suvokdami streso žalą, jie moka su juo greitai susidoroti.
Kai bandote vienu metu atlikti tą tūkstantį ir vieną darbotvarkėje įrašytą dalyką, nerimo lygis tik kyla ir susikoncentruoti darosi dar sunkiau. To rezultatas? Sumažėjęs produktyvumas ir viršų paėmusios neigiamos emocijos. Tokiais atvejais specialistai pataria neskubėti ir savęs paklausti „Kokį vieną dalyką man reikia atlikti pirmiausia?”. Susikoncentravę tik į vieną užduotį tapsite produktyvesni, ją atlikę pajusite pasididžiavimą savimi ir be streso kibsite į kitą darbą.
Daugybė atliktų tyrimų įrodė teigiamus fiziologinius juoko efektus. Vienas ryškiausių – streso hormonų mažėjimas ir pakilęs dopamino bei kitų už laimę atsakingų hormonų lygis. Specialistų teigimu, tam visiškai nebūtini profesionalaus komiko įgūdžiai: kartais užtenka tiesiog pasijuokti iš savęs – taip praskaidrinsite visą likusią darbo dieną.
Dažnas mūsų per darbo dieną susikaupusius nemalonius pojūčius parsinešame namo. Jie ypač sustiprėja prieš miegą, todėl kai kuriais atvejais lemia net nemigą. Tam, kad vakare nekankintų įtampa, prisiminkite vaikystę ir išsitraukite spalvinimo knygelę: taip atsipalaiduosite bei atitrauksite mintis nuo kamuojančių problemų. Moksliniai tyrimai rodo, jog meno terapija (kuriai priklauso ir spalvinimas), palengvina depresiją ir nerimą.
Pamenate, kaip vaikystėje grįžę iš sniego mūšio jausdavotės palaimingai pavargę ir miegodavote tarsi kūdikiai? Į tuos puikius laikus galite sugrįžti ir tuo atveju, jei jums gerokai per 40 – tereikia surasti hobį, kuris privers pajudėti ir taip skatins laimės hormonų gamybą. Be to, reguliariai sportuodami jausitės kur kas geriau fiziškai, užkirsite kelią daugybei ligų bei padailinsite kūno linijas.
Dažnai mus nuo laimės ir geros savijautos sulaiko gobšumas: net ir patenkindami visus būtiniausius poreikius, norime vis daugiau – pinigų, gražesnių rūbų, išmanesnės technikos ir t.t. Vaikydamiesi šių dalykų patiriame stresą, nuo kurio itin kenčia sveikata. Specialistai pataria dieną pradėti mažu ritualu, primenančiu, kiek daug laimės gali suteikti smulkmenos. Pavyzdžiui, paėmę į rankas puodelį kavos pasimėgaukite aromatu, pildykite dėkingumo ar laimės dienoraštį eidami į darbą liežuviu pagaukite snaigę ar tiesiog nubudę apkabinkite mylimąjį. Tokiu būdu suprasite, kad turite daugiau nei užtektinai!
Kai nebegalite pakelti darbų naštos, ar stresas paėmė viršų, giliai įkvėpkite ir pasiklausykite mėgstamos muzikos. Rami melodija nuramins, o prasmingas tekstas įkvėps veikti toliau. Moksliškai įrodyta, jog rami, tyliai grojanti klasikinė muzika sulėtina pulsą bei širdies ritmą, sumažina kraujo spaudimą bei streso hormonų lygį.
Sunku surasti bent vieną, kuris nesidžiaugia saule, švelniu baltu smėliu ir šiltu jūros vandeniu – tokia „atostogų terapija” kaip mat iš galvos pašalina visą įtampą. Tačiau nereikia kaskart susinervinus keliauti į Maldyvus, kadangi vien atostogų planavimas bei jų laukimas sumažina streso hormonų lygį. Todėl kitą kartą, kai neigiamos emocijos išves iš pusiausvyros, paskaitykite kelionių istorijas, paieškokite viešbučio ar restorano arba į lagaminą įsimeskite mažą, bet reikalingą smulkmeną.
Bet kuris psichologas pasakys, kad gilus kvėpavimas – viena paprasčiausių ir veiksmingiausių kovos su stresu priemonių. Ši technika sumažina streso hormonų lygį, sulėtina širdies ritmą bei palengvina raumenų įtampa. Be to, gilus kvėpavimas aprūpina kraują deguonimi, kuris pakelia energijos lygį bei padeda susikoncentruoti.
10181
