shutterstock.com
Vieni iš jo juokiasi, kiti – dievina, tačiau abejingų brazilų rašytojui Paulo Coelho nėra. Didžiausi fanai tikina, kad jo kūriniai padeda atrasti atsakymus net į sunkiausius gyvenimiškus klausimus. Todėl dalinamės 15 rašytojo citatų, tinkančių kiekvienai gyvenimo situacijai.
„Kai mažiausiai to tikimės, gyvenimas meta iššūkį, kad patikrintų mūsų drąsą ir norą keistis. Tai akimirkai atėjus neverta apsimetinėti, jog niekas nepasikeitė ar sakyti, kad nesame tam pasiruošę. Iššūkis nelauks. Gyvenimas neatsigręš. Savaitė – daugiau nei reikia, kad nuspręstume, ar pasiduosime savo likimui“.
„Niekada nesiteisink. Draugams to nereikia, o priešai nepatikės”.
„Gyvenime yra ir kančių, ir pralaimėjimų. Niekas negali jų išvengti. Tačiau geriau pralaimėti keletą mūšių siekiant savo svajonių, negu būti sutriuškintam net nežinant, dėl ko koveisi”.
„Tikri mūsų draugai yra tie, kurie būna kartu gerais laikais. Jie mus pralinksmina ir džiaugiasi mūsų sėkme. Netikri draugai pasirodo blogais laikais, nustatę liūdnus, palaikančius veidus, o mūsų kančia jiems – paguoda dėl jų pačių nelaimingo gyvenimo”.
„Tave palieka todėl, kad kažkas kitas ruošiasi ateiti”.
„Kai kurie žmonės atrodo laimingi, bet paprasčiausiai jie apie tai daug negalvoja. Kiti kuria planus: aš ištekėsiu, turėsiu du vaikus, nusipirksiu namą užmiestyje… Užsiėmę planais, jie tarsi matadoro laukiantys buliai: reaguoja instinktyviai, eina aklai, tačiau nė neįsivaizduoja, kur yra taikinys. Jie perka mašinas, kartais net „Ferrari”, ir mano, jog tai – gyvenimo prasmė, kurios niekada nekvestionuoja. Tačiau akys išduodą liūdesį, nežinią, kas slepiasi jų sieloje. Ar jūs laimingi?”.
„Šiandien uždaryk keletą durų. Ne dėl išdidumo, nesugebėjimo ar arogancijos. Paprasčiausiai dėl to, kad jos niekur neveda”.
„Visada svarbu suvokti, kad atėjo pabaiga. Užbaigti nesibaigiantį ratą, užverti duris, pabaigti knygos skyrių – nesvarbu, kaip taip pavadinsime. Svarbu praeityje palikti tas gyvenimo akimirkas, kurios jau pasibaigė”.
„Meilė – kaskart yra kitokia. Nesvarbu, ar mes esame įsimylėję pirmą, antrą ar dešimtą kartą. Meilė gali mus nuvesti ir į pragarą, ir į rojų. Ji visada kažkur nuveda. Mums paprasčiausiai reikia ją priimti, todėl, kad ji maitina mūsų egzistenciją. Jei mes jos atsisakome, mirštame iš alkio, kadangi neturime drąsos ištiesti ranką ir nusiskinti vaisių nuo gyvenimo medžio. Mes turime priimti meilę ten, kur ją randame, net jei tai reiškia valandas, dienas ar savaites nusivylimo bei liūdesio. Tą akimirką, kai pradedame siekti meilės, meilė pradeda siekti mūsų. Ir mus išgelbsti.”
„Sakoma, kad tamsiausia nakties valanda yra prieš aušrą”.
„Pasaulis yra padalintas į tuos, kurie mane supranta, ir į tuos, kurie ne. Pastaruosius aš tiesiog palieku kankinti save bandant nusipelnyti mano užuojautą”.
„Daugelis tiki, kad pagrindinis gyvenimo tikslas yra laikytis plano. Jie niekada neklausia, ar tas planas – jų, ar buvo sukurtas kito žmogaus. Jie kaupia patirtis, prisiminimus, daiktus, kitų žmonių idėjas, ir tai yra gerokai daugiau, nei jie gali susidoroti. Būtent todėl jie pamiršta savo svajones”.
„Tragedijos visuomet į gyvenimą įneša radikalių pokyčių, susijusių su tuo pačiu principu – netektimi. Kai su ja susiduriame, nėra prasmės bandyti atkurti tai, kas buvo. Geriau pasinaudoti atsivėrusia didžiule erdve ir užpildyti ją kažkuo nauju”.
„Aš atleidžiu už visas ašaras, už skausmą ir nusivylimus, atleidžiu už išdavystes ir melus, už šmeižtą ir intrigas. Atleidžiu už neapykantą ir persekiojimą, už mane įskaudinusius smūgius, už sudaužytas svajones. Taip pat atleidžiu už neišsipildžiusias viltis, už priešiškumą ir pavydą, už abejingumą ir piktą valią, už teisingumo vardu nešamą neteisybę, už pyktį ir žiaurumą, už aplaidumą ir panieką, atleidžiu pasauliui už visą blogį… Taip pat atleidžiu sau. Tegu praeities nesėkmės nebespaudžia man širdies. Vietoj skausmo ir apmaudo renkuosi supratimą ir užuojautą. Vietoj maišto renkuosi smuiko muziką, vietoj gedulo – atleidimą, vietoj keršto – pergalę. Aš galėsiu mylėti, nesvarbu, ar būsiu mylimas. Aš galėsiu duoti, net jie nieko neturėsiu. Aš galėsiu dirbti net per didžiausius sunkumus. Aš galėsiu ištiesti ranką net jei būsiu visiškai vienas ir apleistas. Aš galėsiu nusivalyti ašaras net verkdamas. Aš savimi tikėsiu tada, kai niekas kitas manimi netikės. Taip ir bus”.
„Kai neturėjau ko prarasti, gavau viską. Kai nustojau būti savimi, atradau save. Kai buvau pažemintas, tačiau ir toliau ėjau aukštai iškėlęs galvą, supratau, kad pats galiu pasirinkti savo likimą”.
Jūsų mėgstamiausia Paulo Coelho citatos nėra šiame sąraše? Tuomet būtinai ja pasidalinkite komentare!
165261
