Visą laiką paniškai bijojau gydytojų, todėl pas juos eidavau tik tada, kai visos kitos priemonės nepadėdavo, o internete patikrinti simptomai sufleruodavo bene mirtinas ligas. Panašus mano santykis ir su sportu, nes per kūno kultūros pamokas nuo tinklinio kamuolio slėpdavausi, bet ne jį gaudydavau, o kur dar pastarieji metai, kai ryžtas sportuoti baigdavosi greičiau nei pirmo mėnesio sporto klubo abonementas. Todėl keliaujant pas sporto medicinos gydytoją delnai prakaitavo labiau, nei stovint prieš baigiamųjų darbų gynimo komisiją.
Kodėl kartais sportas kenkia ir ką daryti, jei visą dieną sėdi biure?
Niekada neteko patirti traumų (jų išvengti žymiai lengviau, kai saugiai scrollini Feisbuke, o ne judi sporto salėje), todėl maniau, kad tokia apžiūra man nėra labai reikalinga. Visgi sporto medicinos gydytojas Mantvydas Šilkūnas paaiškino, jog nesvarbu, ar dar tik pradedi lankyti aerobiką, ar jau seniai kilnoji štangą, ši procedūra – būtina: jos metu nustatomos silpnosios vietos, pavyzdžiui, man, kaip ir daugeliui ofiso kėdę trinančių žmonių, reikia treniruoti vidurinį sėdmens bei apatinius nugaros raumenis.
Vėliau pacientas (arba tiesiog nesportuojantis tinginys) siunčiamas pas kineziterapeutą, sudarysiantį individualią programą, padėsiančią sustiprinti problemines vietas, atstatyti kūno balansą bei išvengti galimų traumų. Kalbantis su M. Šilkūnu paaiškėjo, jog ankstesni mano bandymai sportuoti davė daugiau žalos, nei naudos, kadangi lankydavausi grupinėse treniruotėse neįvertinusi savo sportinio pajėgumo ir nežinodama probleminių kūno vietų. Be to, su tokiais silpnais raumenimis sau nepakenkdama galiu bėgti vos 2–3 kilometrus, o juk anksčiau taip didžiuodavausi įveikdama net 6!
Tiesa, mano situacija – ne pati blogiausia: dar labiau savo sveikatai pavojų kelia tie, kurie neatstatę balanso pradeda auginti raumenų masę. Todėl nenuostabu, kad savamoksliai sportininkai ar bicepsų kočiotojai dažniau susiduria su skausmais, traumomis bei pasiekia mažesnį rezultatą.
Sporto medicinos gydytojo apžiūra: šiek tiek paprakaituoti tikrai verta
Kai parduotuvėje „SportPoint” rinkomės sportbačius, jau tada pėdos apžiūra atrodė „vau!”: prietaisai sunkiai ištariamais pavadinimais, bėgimo takelis, speciali liniuotė ir galų gale tobuli kedai ant mano kojų. Tačiau vizitas pas M. Šilkūną, kad ir kaip jo bijojau, paliko dar didesnį įspūdį.
Jau iš pat pradžių, kuomet įsikibau į pratimams reikalingą lazdą, buvau perspėta, jog apžiūros metu nereikia tikėtis labai tikslių instrukcijų. Tačiau visai ne dėl to, jog gydytojui norėjosi mane pakankinti, o todėl, kad nesistengčiau judesių atlikti dirbtinai ir taip būtų atskleista reali situacija (kaip vėliau paaiškėjo – pusiausvyros net ir norėdamas nesuvaidinsi). Konsultacijos metu atlikau 7 skirtingus pratimus: gilų įtūpstą, aukštą žengimą viena koja, įtūpstą, pečių paslankumo testą, tiesios kojos kėlimą, atsispaudimus ir rotacinį stabilumą. Kiekvieno pratimo metu įdarbinama vis kita kinetinė grandinė, taip išryškėja raumenų silpnumas, nestabilumas, sąnarių nepaslankumas ir visos kitos šiuolaikinį tinginį kankinančios bėdos. Nors specialistas, stebėdamas mano nelankstumą, vis atsidusdavo ir kažką greitai užsirašydavo, po pirmosios dalies verdiktas nebuvo visiškai apgailėtinas – 14 balų iš 21.
Apžiūros metu braukdama prakaitą svarsčiau, kodėl 21–ame amžiuje niekas nesugebėjo atrasti stebuklingo skaitytuvo, kuriuo patogiai prigulusiam žmogui būtų galima per kelias sekundes nustatyti visas sveikatos problemas. Sporto medicinos gydytojas, tarsi skaitydamas mano mintis, paaiškino: jei testai atliekami statiškoje padėtyje, judesio metu raumenys gali atskleisti kiek kitokias problemas bei rezultatus. Vadinasi, nėra kitos išeities: jei nori iš tikrųjų sužinoti, ar tavo judesiai sportuojant taisyklingi, reikia nepatingėti ir šiek tiek pasimankštinti. Beje, tokia konsultacija reikalinga ir tuo atveju, jei anksčiau sportavę patyrėte traumą ir ketinate grįžti į sportą.
Atlikdama paskutinį pratimą tyliai pasidžiaugiau, jog man sekasi net šiek tiek geriau nei kitam projekto „Sveikesnė versija” dalyviui Gyčiui. Piktdžiugiška euforija truko neilgai, kadangi gydytojas Mantvydas nurodė, jog pratimo metu į pagalbą prisijungė kompensaciniai raumenys, vadinasi, ilgesnį laiką netaisyklingai mankštinantis, traumos – neišvengiamos. Todėl tiems, kurie sportuoja savarankiškai arba lankosi grupinėse treniruotėse, siūlau nesileisti apgaunamiems kūną užplūdusių endorfinų ir iš anksto užkirsti kelią sužeidimams.
M. Šilkūnas turi gerų žinių ir tiems, kurie nori pasirūpinti savo sveikata, tačiau bijo, jog nuo to nukentės piniginė. Planuojama, jog jau liepą Lietuvos sporto medicinos centras pradės bendradarbiauti su Valstybine ligonių kasa, todėl prieš tai tereiks apsilankyti pas savo šeimos gydytoją bei gauti siuntimą sporto medicinos gydytojo konsultacijai.
5904
