Sveikuolis Saulius Urbonas: užteršę kūną prarandame tikrojo džiaugsmo pojūtį

„Pradėję sveikai gyventi, žmonės stebisi patys savimi. Jie atsikrato nereikalingo svorio balasto, geriau jaučiasi, turi daug energijos, jų akys žiba, ir viskas pradeda sektis, tvarkytis asmeniniame ir profesiniame lygyje“, – pasakoja sveikuolis, lektorius, režisierius, aktorius, verslininkas, originalių sveikatingumo sistemų ir asmenybės ugdymo metodikų autorius, svetainės SuSaulium.lt kūrėjas Saulius Urbonas.

Su portalo Gamtos Grožio Formulė skaitytojais S. Urbonas sutiko pasidalyti įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, psichologinius ir fizinius sunkumus, su kuriais susiduriama pradėjus sveikai gyventi, ir pokyčius, paliečiančius visas sferas nuo santykių iki karjeros.

Kas iš tiesų būna pirmiau: sveikame kūne – sveika siela, ar sveikos sielos – sveikas kūnas? Tikriausiai tam, kad žmogus iš tiesų norėtų gyventi sveikai ir iš to justų malonumą, jo sieloje jau turi būti ramybė?

– Pirmiausiai, žinoma, viskas prasideda nuo galvos, kai įsižiebia mintis. Tačiau viena „plika“ idėja nieko nereiškia. Pradėję nuo labai aukštų dvasinių materijų, mes niekados nieko ir nepasiektume. Visos tūkstantmetės doktrinos – cigūnas, taiči, joga – pradeda nuo fizinio kūno, paprastų dalykų, kad pajustume, suprastume, kas yra kūnas, pradėtume jį valdyti. Tada pereinama prie mitybos, ir tuomet – prie dvasinių dalykų. Tikslas yra aukštai, o pradedama nuo žemiškų dalykų. Taigi pirminė kibirkštis, impulsas yra galvoje, žmogus turi turėti motyvaciją, nes be jos nieko nepadarys. Bet šis entuziazmas ilgiausiai tetrunka du mėnesius, jeigu jo nepalaikome teisingu būdu per kūną.

Saulius Urbonas (nuotr. iš asm. albumo)

Taigi atsakymas yra dvigubas: lyg ir viskas yra galvoje, bet viskas vyksta per kūną. Kol organizmas neapsivalo iki tam tikro lygio, galva yra bejėgė ką nors padaryti, nes mintys nuolat darosi apniukusios. Tai, ką žmonės vadina psichologiniu barjeru, yra mūsų kūnuose esančių teršalų poveikis. Iš tiesų tik 5–is procentus mūsų veiksmų apsprendžia mūsų sąmoningoji smegenų dalis, o 95 procentai nusprendžiami anksčiau, nei mūsų sąmonė susigaudo. Ir visa tai diktuoja kūnas. Deja, jis šiais laikais yra išvestas „iš proto“. Mūsų kūnas toks, koks yra dabar, gyveno dar milijoną metų atgal ir nedaug tepasikeitė, o smegenys pasikeitė radikaliai. Žmonių netgi neturėtume skirstyti pagal rasę ar tikėjimą, bet pagal smegenų evoliucijos lygį. Neurofiziologai pastaruosius 10–15 metų daro labai daug tyrimų, patvirtinančių, kad vieno ir kito žmogaus smegenys gali skirtis kone kaip šuns ir žirafos – radikaliai, būti visai skirtingų formų, dydžių ir pajėgumo. Dėl to dažnai ir nesusikalbame su kai kuriais žmonėmis, o tarpusavyje puikiai susikalba panašūs vieni į kitus.

Taip pat kalbant apie perėjimą prie sveikos gyvensenos, jeigu žmogus pradeda nuo organizmo detoksikacijos, jis dažniausiai nesusiduria su psichologinėmis problemomis, nes jis jaučia, kad kažkas jau vyksta, net jeigu ir ne visai supranta, kas. Psichologija – labai stiprus veiksnys. Pavyzdžiui, jeigu pas mane besilankantis žmogus savo gautomis žiniomis dalijasi su draugais, jam jos teikia norimą rezultatą, o kitiems – ne. Kodėl? Nes jie nepatyrė energetinio ryšio, nebuvo nuteikti, neįvyko mažas „stebuklas“, kaip vadinu pasąmoninį ryšį, užsimezgusį su mokiniais. Kaip tik dėl šio ryšio ir sprendžiu, ar galėsiu žmogui padėti, dar prieš pradėdamas programą pirmo nemokamo susitikimo metu. Jei ryšys užsimezga – pirmyn, jei dėl kažkokių priežasčių jo nėra, atsisakau tolimesnio darbo.

– Kaip padaryti, kad tas lūžio taškas būtų pasiektas sėkmingai? Minėti du mėnesiai entuziazmo baigiasi nuosmukiu tiems, kurie tikisi kažkokio greito ir stebuklingo rezultato?

– Panašiai, bet ne visai taip. Mūsų kūnas mus visuomet tempia į jam įprastą režimą, kuris jam reiškia komfortą. O mūsų sąmonė, nes esame sąmoningi žmonės, nori tobulėti, ir mes užsidegame idėja, su kuria galime du mėnesius „tempti“ iš paskos kūną. Tačiau jeigu kūnas nebus įpratintas prie kito režimo ir kito komforto lygio, jei nepajus malonumo, jis mus nutemps atgal.

Mūsų smegenis ir kūną galime palyginti su visuomenės santvarka. Yra vykdytojų kategorijos kūne ir visas parlamentas – smegenyse. Kaip ir atskiros partijos valdžioje, kurios lyg ir siekia vieno tikslo – gerovės ir laisvės, bet nori jo siekti visiškai skirtingais keliais, taip ir mūsų smegenyse yra daugybė pasąmoninių programų, nuolat kovojančių dėl teisės priimti sprendimus. Jei smegenys (parlamentas) priima nepriimtinus liaudžiai (kūnui) sprendimus, kyla maištas…

Pati sveikatinimo pradžia, jo eiga priklauso nuo žmogaus amžiaus. Bet esmė – viena. Kai pats prieš 20 metų pradėjau savo sveikatinimą ir kai pradėjau dėstyti kitiems, pabrėždavau vieną esminį dalyką: jeigu bus dirbama tik su vienu dalyku – vien sportuosi, užsiimsi tik meditacija, arba vien pradėsi sveikai maitintis – nieko nepasieksi. Visada paraleliai turi eiti visi trys komponentai: fiziniai pratimai, sveika mityba, meditacija.

– Mūsų portalas vykdo projektą „Sveikesnė versija“, kuriame dalyvaujantys jauni žmonės staigiai pakeitė gyvenimo būdą: konsultuojasi su sveikos mitybos specialistais ir nustojo valgę bet ką, pradėjo sportuoti, laikytis miego režimo. Kokia tikimybė, kad su šiuo staigumu jie labiau žaloja save nei padeda sau?

– Pats esu susidūręs, kad, jeigu duodi žmonėms instrukciją, aprašą, bet žmogus neatranda vidinės motyvacijos ilgai jo laikytis – praeina mėnuo, du, ir viskas metama. Tačiau jeigu suteiki bendrą platų paveikslą ir supratimą, kas ir nuo ko vyksta, bei šio paveikslo rėmuose leidi žmogui reikštis pačiam, jis įsiklauso į save ir pats kūrybiškai randa tame save. Tuomet tai veikia ilgai.

Iki 25–erių metų, o kai kurie ir iki 30–ies, mes dar augame, mūsų smegenys dar nesusiformavę, ypač vyrų. Tai, kad jaunuoliai pradėjo sportuoti, eina laiku miegoti, gavo mitybos instrukcijas, yra labai gerai, tai yra geras impulsas. Tad net jeigu jie po projekto ir grįš prie blogų įpročių, kada nors ateityje ši patirtis jiems gali būti labai naudinga, kai pajutę, kad gyvena ne taip, kaip reikėtų, prisimins, kad juk galima ir visai kitaip gyventi bei jaustis.

– Dažnas, pradėjęs sveikai gyventi – sportuoti, sveikai maitintis, metęs rūkymą ir alkoholį ir panašiai – susiduria su erzinančiu aplinkinių kišimusi. Dažnai dar prireikia „aiškintis“, kodėl atsisakei suvalgyti mišrainės, kodėl paprašei prie kepsnio nedėti bulvių, kodėl bare atsisakei išgerti alkoholio, nors kažkodėl neprireikia aiškintis, kodėl nori išgerti alkoholio, kodėl kavinėje užsisakei riebiausią patiekalą. Kaip tokių klausimų, kurie tikrai labai vargina, kuo greičiau atsikratyti?

– Prieš 20 metų, kai pats atsisakiau alkoholio, laikas tam buvo daug sunkesnis. Tuo metu alkoholio atsisakymas buvo visiška anomalija ir reiškė, kad arba sergi, arba esi alkoholikas, – kito varianto nebuvo. To išliko, tačiau, kiek susiduriu su mokiniais, daug kam tai nebėra problema. Visuomenė labai pasikeitė. Tarkime, kai Lietuvoje kavinėse uždraudė rūkyti, daugelis žmonių tai priėmė kaip neįsivaizduojamą dalyką, nesąmonę, o dabar tai – norma. Į cigaretę dabar žiūrima kaip į nuodą, bet tiesiog dar yra ir rūkančių. Alkoholio supratimas dabar Lietuvoje eina šiuo keliu. Visuomenės dalis, kuri neigiamai žiūri į alkoholį, yra labai didelė, lyginant su tuo, kas buvo 20 metų atgal. Poslinkis yra didžiulis. Vieni atsisako alkoholio sąmoningai, kiti dėl to, kad jau priėjo ribą. Manau, kad per 5–10 metų visuomenės pasikeitimas bus labai ryškus, ir būtent vartodamas alkoholį žmogus atrodys keistai.

SuSaulium.lt nuotr.

Jeigu žmogus netoleruoja, stebisi, kai kiti nevartoja alkoholio, reiškia, kad jis yra užstrigęs. Pagal mane, žalingų įpročių atsisakoma subrendus, bet vieni subręsta 15–os, kiti 30–ies, dar kiti 50–ies, dar kiti – niekada. Žmogus turi savybę kartais sustoti tam tikrame taške ir jame likti. Su tokiu žmogumi, jeigu kitas žmogus tobulėja, nutrūksta ryšys. Tai galioja ir šeimos, ir draugų, ir visuomeniniuose santykiuose. Žmogus, metęs gerti ar rūkyti, atsisakęs žalingų dalykų, natūraliai pajuda iš taško, kuriame buvo sustojęs, ir buvusioje bendruomenėje dažniausiai jau nebepritampa.

Turiu patarimą tiems, kurie tik pradeda keisti gyvenimo būdą: niekam nepasakokite, ką darote. Nesivelkite į ginčus. Ieškokite paprastų paaiškinimų – vairuoju ar panašiai. Kuo mažiau kalbų, tuo mažiau galimybių būti apipiltam negatyvo apie tai, ką darai, o ir pats dar turi per mažai žinių, kad galėtum diskutuoti, moksliškai argumentuotai. Pradiniame dviejų – trijų mėnesių etape, kaip sakau, geriau duoti „tylos įžadus“, tuomet daug daugiau pasieksite.

– O jeigu tokia situacija susiklosto poroje?..

– Tai labai problemiška. Tarkime, motina nori maitinti vaiką sveikiau, o tėvas – kaip seneliai ir proseneliai maitinosi. Problema, atrodo, tik maitinimasis, bet santykiuose tai – rimtas konfliktas. Tas pats vyksta su dvasiniais dalykais. Jeigu žmogus ieško, nori sužinoti kuo daugiau, jis tobulėja. Jeigu jis nustoja ieškoti, nustoja tobulėti. Nesu santykių specialistas, tačiau akivaizdu, kad, jeigu augi, negalima leisti kitam tempti tavęs žemyn. Tas pats yra ir su draugais. Man nustojus vartoti alkoholį, apie 80 proc. draugų atkrito. Taip yra dėl to, kad išgėręs žmogus gali bendrauti iš esmės su bet kuo. O blaivam, pasirodo, nėra apie ką su jais kalbėtis, pasimato, kad jie net nėra įdomūs žmonės. Tad nedidelis praradimas – gal geriau paieškoti įdomesnių žmonių. Tačiau ir draugai gali tobulėti kartu.

– Nedaug žinančiam žmogui vien pažadas, kad geriau jausiesi, gali atrodyti maža motyvacija. Kokių naudų žmogus ilgainiui dar gauna iš sveikos gyvensenos?

Turiu atsiliepimų iš savo mokinių – verslininkų, karjeros žmonių. Jeigu kalbame apie asmeninį efektyvumą – o tai yra viena iš mano temų – tai pasireiškia labai ryškiai. Žmonės stebisi patys savimi. Jie atsikrato nereikalingo svorio balasto, geriau jaučiasi, turi daug energijos, jų akys žiba, ir viskas pradeda sektis, tvarkytis asmeniniame ir profesiniame lygyje. Visa tai yra susiję.

Taip pat nuo to, koks žmoguje yra mikrobiomas, žarnyno flora, labai priklauso jo nuotaikos ir mąstymo galimybės. Savo kūnuose nesame vieni – mūsų simbiotai yra grybeliai, bakterijos, virusai. Jeigu teisingai maitinamės, tai ir ši mūsų kompanija yra teisingai maitinama, ir pati kompanija yra reikiama bei teisinga. Jeigu į kūnus pilame alkoholį ir rūkome, toji kompanija irgi būna atitinkama ir mus traukia į negatyvius dalykus.

Mūsų natūrali sistema, vadinamieji laimės hormonai, neveikia, kol gauna išorinę stimuliaciją. Dėl to nutraukus alkoholio, cigarečių, kavos, arbatos, cukraus, kitų stimuliatorių vartojimą, kurį laiką neišvengiamai būna nemalonūs pojūčiai, kurių nesinori. Alkoholis iš organizmo išeina maždaug per dvi savaites, priklausomai, kokia pas žmogų fermentinė sistema. Per dar dvi savaites atsistato natūralios sistemos – tai ir yra pavojingas atkritimui laikas. Metus rūkyti, grynai fizinis abstinencijos laikas praeina po keturių dienų, toliau lieka susitvarkyti su psichologiniais dalykais. Mums labai didelę įtaką daro terpė, kurioje augame, bręstame. Mūsų smegenyse, pasąmonėje, yra programos, kurias įdedame ir patys, ir mūsų tėvai, aplinka, mokykla. Mes net pamirštame, kad jos yra, bet jos veikia ir valdo mus. Yra daugelis nuostatų, pavyzdžiui, kad jeigu neišgersi – neatsipalaiduosi, ir išvis tuomet koks čia gyvenimas, ir taip toliau. Reikia turėti žinių ir sąmoningai suvokti, kaip viskas mus iš tiesų veikia.

Maždaug per mėnesį, organizmui išsivalius, grįžta natūralios sistemos, jos pradeda veikti. Tik tada žmogus gali iš tiesų suprasti, kas yra ir meditacija, ir tikras malonumas, kai ir kūnui, ir smegenims gerai vienu metu.