Specialistės patarimai: juodasis sąrašas maisto priedų, kurių vengti būtina

Žmonės mėgsta sakyti: „Kai nematai ar nežinai, tai ir širdies neskauda.“ Galbūt ir taip, tačiau tai jokiu būdu negali galioti, kai kalbame apie tai, ką valgome, kuo maitiname save iš vidaus. Šiandien su mitybos specialiste-konsultante Indre Trusove kalbamės, kaip vykdyti bent minimalius mitybos pokyčius, tai pokalbis apie tai, ką kiekvienas iš mūsų turi matyti ir atpažinti produktų etiketėse.

Indre, nuo ko pradėti vykdyti bent minimalius mitybos pokyčius? Į kokius produktus reikėtų atkreipti didžiausią dėmesį?

Dažniausiai žmogus vos išgirdęs sąvoką ,,sveika mityba“ jau ir galvoja, kaip jam vargšui dabar reikės visko atsisakyti, neskaniai maitintis, ieškoti kažkokių ,,super produktų‘‘, kurie bus labai brangūs ir neskanūs, arba teks valgyti vien salotų lapus. Tačiau tai labai klaidingas mąstymas. Sveika mityba gali būti labai skani bei įvairi, pirmiausia, galima daug ką pakeisti sveikesniu pasirinkimu, o ne iškart drastiškai visko atsisakyti. Tad šį kartą pateiksiu pasiūlymą, kaip mums įprastus ir mėgstamus produktus vis dar turėti savo valgiaraštyje, tik sveikesne forma:

• Majonezas. Jį keiskite į graikišką ar natūralų jogurtą, galite gardinti česnaku, pipiriukais, įvairiomis žolelėmis. Puikiai tiks vietoj padažo įvairioms salotoms, mišrainėms, troškiniams.
• Baltieji ryžiai.  Juos keiskite į ruduosius ryžius ar kitas kruopas: grikius, perlines, perlinį kuskusą, bolivinę balandą, soras.
• Miltai. Dabar tikrai gausu alternatyvų baltiesiems miltams: grikių, riešutų, kukurūzų, bolivinės balandos, avižų, kokosų, migdolų miltai. ,,Speltos‘‘ miltai taip pat geras pasirinkimas.
• Cukrus. Jį keiskite natūraliu saldikliu stevija, agavos ar klevų sirupu.
• Makaronai. Rinkitės pilno grūdo, grikių, rudųjų ryžių, bolivinės balandos makaronus.

Ką kiekvienas turi žinoti prieš eidamas į parduotuvę norėdamas išsirinkti sveikesnį maistą?

Geriausias patarimas būtų rinktis maistą, kuris neturi etikečių. Tai produktai, kurių sudėties nereikėtų analizuoti. Tai: vaisiai, daržovės, mėsa, žuvis, kiaušiniai, kruopos. Be jokių priedų, termiškai neapdoroti.  

Produktai su EKO ženklu paprastai būna žymiai brangesni nei įprasti produktai. Sakykite, ar iš tiesų nusipirkę produktą su tokiu ženklu galime būti tikri, kad pasirinkome tikrai sveiką produktą?

bigstockphoto.com

Tai išties keblus dalykas. Nors VMVT teigia, kad EKO produktai tikrai yra ekologiški, nes praeina labai rimtą patikrą, bet kartu ir patys neslepia jog iš 8 gautų vartotojų skundų, net 3 buvo patvirtinti, jog produktai visgi nebuvo ekologiški. Manau, kad tai daug ką pasako. Negaliu teigti, jog nepirkite EKO produktų, bet aš pati nuolat ieškau smulkių ūkininkų iš kurių stengiuosi pirkti mėsą, kiaušinius, daržoves. Be abejo, tai gana sudėtinga ir neaišku, kaip jie tą produkciją augino. Bet jeigu galima rinktis tarp EKO ir ,,močiutės iš turgaus“, aš renkuosi pastarąjį variantą.

Kaip skaityti etiketes? Į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį, kokių žymėjimų ieškoti, kam teikti prioritetą, o ką reikėtų visiškai pašalinti iš pirkinių sąrašo?

Pirmiausia, atminkite, kad sudėtinės dalys etiketėje vardinamos mažėjančia tvarka, tai reiškia, kad pirmoje vietoje bus parašytas produktas, kurio gaminyje daugiausiai. Tad jei perkame varškę, pirmiausia sudėtyje ir turi būti įrašyta varškė. Priedai, kurių būtina vengti:

• Sintetinių saldiklių arba maisto papildų: sacharino, ciklamato, aspartamo, acesufamo. Nors labai svarbu žiūrėti cukraus kiekį produkte, tačiau dar svarbiau rinktis produktus, kuriuose nebūtų išvardintų saldiklių. Skildamas aspartamas skaidosi į metanolį, kuris transformuojasi į formaldehidą, priskiriamą A grupės kancerogenams. Piktnaudžiaujant šiuo saldikliu gali sutrikti nervų sistemos veikla, atsirasti galvos skausmai ar nemiga, išskiriamas taip pat kaip nevaisingumo ar net vėžio sukėlėjas. Ciklamatas uždraustas JAV kaip kancerogeninė medžiaga, tačiau kitose šalyse vartojamas. Ypač daug šių medžiagų aptinkama produktuose, kurie žymimi kaip neturintys kalorijų.
• Palmių aliejaus. Jis gali būti nuodingas. Perdirbtų maisto produktų gamyboje palmių aliejus yra oksiduojamas, o tai gali kenkti vidaus organams (širdžiai, kepenims, inkstams, reprodukciniams organams). Oksiduotame palmių aliejuje padaugėja laisvųjų riebalų rūgščių, fosfolipidų ir cerebrozidų.
• 

  Kraujagyslių sienelėse nusėdantys hidrogenizuoti riebalai susiaurina kraujagysles. bigstockphoto.com

  Hidrogenizuotų (trans) riebalų. Jų struktūra yra pakeista (nenatūrali ir sukurta chemijos laboratorijoje), organizmas tokių riebalų neatpažįsta ir negali suvirškinti. Nesuvirškinti riebalai tada nusėda ant kraujagyslių ir taip per ilgesnį laiką susiaurina ir užblokuoja kraujagysles. Tai labai padidina širdies infarkto ir kitų širdies ligų tikimybę. Jei hidrogenizuoti riebalai vis dėlto sugeba prasibrauti pro imuninės sistemos barjerą, moterims jie dažnai atsiduria krūtyse, sukeldami krūties vėžį.

• Natrio glutamato (E620, E621, E622, E623, E624, E625). Tai vadinamasis skonio gerintojas, sukeliantis priklausomybę tam tikram produktui. Jis turi įtakos kraujospūdžio didėjimui, gali paveikti akies tinklainę, neigiamai veikia mūsų alkio ir sotumo centrus, tai veda prie nutukimo, taip pat turi įtakos Parkinsono ir Alzhaimerio ligų atsiradimui.
• Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Kai GMO pakliūna į organizmą su maistu, juos sudarančios medžiagos prasiskverbia į žarnyną, vidaus organus, kraujotaką ir visas ląsteles. Taip organizme kaupiasi toksinai, šlakai ir dar blogesni dalykai – tai svetimi genai. Kasmet pasaulyje užregistruojami dešimtys tūkstančių atvejų, kai fiksuojami apsigimimai. Spėjama, kad visi tokie apsigimimai yra susiję su nepageidautinomis genų mutacijomis ar kitais genetiniais sutrikimais. Nepageidaujami genų deriniai gali sukelti naujas ligas, vėžio formas ir padidinti atsparumą antibiotikams, kurie vartojami rimtai sutrikus sveikatai. Modifikuoti organizmai taip pat gali tapti alergijos priežastimi.