Šokėja Milana Jašinskytė: „Cukraus atsisakiau ir todėl, kad sužinočiau, kur jo yra“

Šokėja ir jogos trenerė Milana Jašinskytė jau trečią savaitę gyvena be cukraus. Joga į moters gyvenimą atnešė supratimą apie ciklus bei sezonus. Pavasaris yra tas metas, kai turime išsivalyti. Praėjusiais metais Milana badavo 5,5 dienos, o šiais metais nutarė atsisakyti cukraus, kuris žinomas kaip vienas iš šiuolaikinės visuomenės nuodų. „Neabejojau, kad cukraus atsisakymas dar labiau išvalys mano mitybą. Taip ir atsitiko, nes net duona gaminama su pridėtiniu cukrumi, taigi jos mano mitybos plane nebeliko“, − pasakojo žinoma moteris.

Apie tai, kaip jai sekasi nevartoti cukraus, ir kaip dėl to jaučiasi, M.Jašinskytė pasidalijo ir su „Gamtos grožio formulės“ skaitytojais.

− Ar saldumynai buvo jūsų raciono dalis, o gal ir anksčiau jų nemėgote?

− Jei reikėtų rinktis valgyti mėsą ar saldumynus, pasirinkčiau saldumynus. Visuomet jiems turėdavau silpnybę, tuo tarpu mėsa, kurios nevalgau 3,5 metų, nebuvo mano mėgstamiausia. Buvau įpratusi užkandžiauti ir eidama pėsčiomis į darbą visuomet nusipirkdavau skalsią bandelę. Vakarienė be deserto irgi nebuvo pilnavertė. Dabar viskas kitaip.

− Kas jums buvo sunkiausia pirmąsias dienas? Ar pajutote persilaužimą?

− Mes kalbame apie įpročius, kuriuos sunkiausia pakeisti. Po tos pačios vakarienės pirmomis dienomis ranka siekdavo saldėsio, tačiau ne dėl to, kad fiziškai pasiilgdavau cukraus, o dėl įpročio. Nuo pirmos dienos cukraus nevartojimo pajutau stabilios energijos antplūdį. Energijos lygis nebekinta, esu visuomet darbinga ir nebereikia papildomų stimuliantų jos lygiui palaikyti.

Nuotr.I.Boiko

− Kuo keičiate saldžius „pasilepinimus“, kas vietoj cukraus jums dabar yra skanėstai?

− Suvalgau daugiau bananų, datulių nei anksčiau. Nuo antros savaitės pradėjau ieškoti alternatyvų, taigi cukraus iš viso nebepasigendu. Namuose gaminamės saldžius becukrius batonėlius, suvartojame daugiau vaisių kokteilių, natūralių sulčių.

− Cukrus, kaip žinia, ne tik saldumynai, jo rasime kone visur. Kaip pasikeitė jūsų šaldytuvo turinys? Kaip skaitote etiketes?

− Iš dalies dėl to ir atsisakiau cukraus, kad sužinočiau, kur jo yra ir kur − ne. O praktiškai jis visur (šypsosi). Dabar tenka daugiau valgyti namie, nes net salotų padažai neretai būna saldinti. Šaldytuvo turinys apmažėjo, nebeliko ir pieno produktų. Jų taip pat atsisakiau, tik ne taip griežtai, kaip cukraus. Seniau pirkdama ekologiškus batonėlius nesukdavau sau galvos dėl cukraus, svarbu buvo ekologiškų produktų sudėtis, ne cukraus kiekis. Dabar jau žinau, kad tik keletas jų rūšių yra be cukraus.

− Kokius pajutote pokyčius sportuodama, iš kur dabar semiatės energijos sportui?

− Pirmiausia, ką pajutau atsisakiusi cukraus − tai energijos antplūdį. Smagiausia, kad jos lygis dienos eigoje nekinta. Mano kraujo spaudimas žemas, tad visuomet save stimuliuodavau norėdama tapti darbinga tam tikru dienos metu. Atsisakiusi cukraus tapau žvalesnė. Iš dalies dėl nesuvartotų užkandžių, kurie seniau būdavo mano racione, jaučiuosi lengvesnė, nepersivalgiusi. Jaučiu tikrą ir išlauktą alkį, kai galiu pasakyti: „aš alkana, einu pavalgyti“. Tuomet sėdu valgyti tikro maisto, kurį galima vadinti pusryčiais, pietumis ir vakariene, o ne užkandžiavimu. Kaip ir kitiems darbams, fizinis krūvis nenuketėjo, dirbu aktyviai ir daug su žmonėmis jogos ir šokių pamokose, turiu savo asmeninę jogos praktiką, per kurią jaučiuosi stipresnė.

− Daugelis žmonių, nevartojančių cukraus, teigia, kad jų oda pasidarė skaisti. Ar pastebėjote pokyčių?

− Dabar tiksliai žinau, kuriose veido vietose „nutupia“ cukrus (šypsosi). Mano oda sunerimsta pavartojus cukraus, patyrus stresą, pavargus. Turbūt iki galo išskaistės tik birželį, kai kelsiu sparnus ilgoms atostogoms, nes šiuo metu jau daug mėnesių tik dirbu.

− Ką galėtumėte patarti tiems, kurie vis neapsisprendžia atsisakyti ar sumažinti cukraus vartojimą? Kaip cukraus nevartojimas pakeičia kasdienybę, gyvenimą? Galbūt šios becukrės savaitės jus paskatins ir toliau vengti šio produkto?

− Po tiek daug mitybos metodų išbandymų turbūt galiu pasakyti, kad užtenka atsisakyti tik cukraus ir kiekvienas žmogus iš esmės pakeis savo šaldytuvo turinį. Pasirinkimo tikrai yra ir viskas kur kas paprasčiau nei gali atrodyti. Įsivaizduokite, koks atsiranda psichologinis sutvirtėjimas save stebint, kai atsisakai to, be ko seniau manei negalintis gyventi. Tai įpročių keitimas, kuris ir yra svarbiausias. Kiekvienas turime savo rutinas, kuriose jaučiamės patogiai bei saugiai. Išėjimas iš komforto zonos − svarbiausias žingsnis pokyčių link. Kalbu ne tik apie mitybą. Atsiranda daugiau jėgos keisti ir kitas gyvenimo sritis. Pradėjusi nevalgyti cukraus, galvojau apie savaitę, o dabar eina jau trečia. Nebuvau nusibrėžusi laiko rėmo. Manau, bent mėnesį tikrai nevalgysiu, tuomet gal suvalgysiu desertą (turiu net išsirinkusi konkretų šiai progai). Vis dėlto tikiuosi, kad naujai suformuoti įpročiai liks mano kasdienybėje, o saldėsiai taps tik proginiais ir retais paskanavimais.

− Ar įtraukėte į šį išbandymą ir artimuosius?

− Šeimoje mes viską darome drauge. Tik dukrelės neįtraukiu. Namie ją maitinu sveiku maistu, o į darželio mitybą nesikišu, yra kaip yra.

Nuotr. I.Boiko