Simona Burbaitė: sveika gyvensena – tiesiausias kelias į meilę sau

Publikuotas 2016 30 gegužės views 10718
Nuotr. Gedimino Žilinsko

„Jeigu pats savimi nesirūpinsi – niekas kitas už tave to tikrai nepadarys. Tikiu, jog viskas prasideda mūsų galvose: tai, kaip mes galvojame, kokį požiūrį susikuriame, tokį gyvenimą ir turime – viskas išsipildo, materializuojasi“, – sako modelis, grožio ir sveikos gyvensenos tinklaraštininkė Simona Burbaitė.

Simona Burbaitė

Simonos Burbaitės pokyčiai

Iki gilaus įsitikinimo, kaip iš tiesų reikėtų mąstyti ir gyventi tam, kad savijauta, išvaizda ir emocinė būklė nuolatos būtų puiki, Simona keliavo gana ilgu ir vingiuotu keliu, tačiau, galiausiai pasiekusi tikslą, sako jaučianti visišką gyvenimo pilnatvę ir harmoniją.

– Kada atėjo pajutimas, kad reikia keisti gyvenimą? Kokia buvo to pradžia? Ar iš karto turėjote specialistų parengtus sporto, subalansuotos mitybos planus, ar pokyčių ėmėtės pamažu?

Niekada neturėjau didesnio antsvorio, tačiau nebuvau patenkinta tuo, kaip atrodau, vargino bėrimai, trūko energijos, emocinė būklė dėl to taip pat nuolat būdavo prasta. Nesijaučiau taip, kaip norėjosi. Dėl to kamavau save tiek psichologiškai, tiek fiziškai: alinau save vadinamosiomis dietomis ir net badavimais, kurie jokių gerų ilgalaikių rezultatų neduoda. Išgyvenau depresiją, kaltindavau save, nuolatos jausdavausi arba alkana, arba persivalgiusi. Taip gyvenau iki dvidešimties metų, kol galiausiai teko pripažinti, jog einu neteisingu keliu. Reikėjo sau atsakyti į klausimą – ar aš noriu būti tiesiog liekna, ar ir liekna, ir sveika? Žinoma, kad mano atsakymas – antrasis. Atrodyti gražiai ir tokiam išlikti ilgus metus galima tik gyvenant sveikai, o ne alinant save.

Informacijos ieškojau pati, skaičiau daug straipsnių ir knygų apie sveiką gyvenseną, sportą ir mitybą. Vėliau, kai ruošiausi važiuoti į tarptautinį grožio konkursą, mane į tam tikrą kelią atvedė asmeninis treneris Mantas Petrulis, kuriam iki šios dienos esu labai dėkinga už visas suteiktas žinias ir naują požiūrį.

– Ar dabar dar pasitaiko momentų, kai norisi viską mesti ir pradėti gyventi „bet kaip“?

– Kadangi po tų ilgų ieškojimų ir klydimų aš labai tvirtai žinojau, ko iš tiesų noriu, buvau tarsi tvarkingai susidėliojusi visas mintis į reikiamus stalčiukus, – abejonių nebeturėjau. Dabar jaučiu visišką harmoniją su savimi, taigi galiu dalytis ja ir su aplinka.

Pati tiems, kurie galvoja, kad sveikas maistas yra neskanus ir kažką prarandi ėmęs maitintis subalansuotai, galiu pasakyti – pradėjusi ieškoti alternatyvų atradau nepaprastai įvairų ir labai skanų sveikos mitybos pasaulį. Taip pat tuos, kurie mano, kad sveikas gyvenimo būdas atsisakius blogų įpročių bus nuobodus, taip pat turiu „nuvilti“: sveikas gyvenimas yra judėjimas, o tai reiškia begalę įdomių galimų veiklų, kurioms sveikai gyvenant atsiranda daugybė energijos. Man pačiai sportas yra tarsi meditacija – smegenys ilsisi, o kūnas tuo metu dirba. Tam, kad paneigčiau šituos daugelį nuo sveiko gyvenimo būdo pasirinkimo sulaikančius mitus, ir pradėjau rašyti savo tinklaraštį.

Simona Burbaitė

– Po kiek laiko, gyvenant subalansuotai, pasijunta fiziniai, savijautos ir emociniai pokyčiai?

– Daugelis nori rezultato tuojau pat. Ir aš pati taip mąsčiau, kuomet stverdavausi vadinamųjų dietų. Tai buvo toji mano išmokta pamoka, įgyta per skaudžius išgyvenimus.

Tam, kad žmogus pajustų fizinės būklės, išvaizdos ir emocijų pagerėjimą, reikia šiek tiek laiko, juo labiau, jeigu nesveikai gyveno ilgą laiką. Tačiau, kita vertus, ir ne tiek daug laiko: vienam pirmųjų rezultatų gali tekti palaukti savaitę, kitam – dvi, dar kitam – mėnesį. Tai nėra daug, tik tos savaitės adaptuojantis gali būti sunkesnės, kol nusistovi nauja rutina, susiformuoja nauji įpročiai, jie įauga į kasdienybę.

– Kaip jaunam žmogui, kuriam atrodo, jog jam užtenka sveikatos miegoti po pora valandų per parą, valgyti bet ką ir jaustis tvirtai, turėti žalingus įpročius ir nesirgti, ir įsivaizduojančiam, jog taip bus visada, motyvuoti save gyventi sveikai?

– Reikia suprasti savo paties atsakomybę už savo gyvenimą, išvaizdą, savijautą. Žalojamas organizmas tikrai anksčiau ar vėliau „atsidėkos“ sugadinta išvaizda ir ligomis.

Reikia įsisąmoninti, kad sportuoji, sveikai maitiniesi dėl savęs, ne dėl ko nors kito ar aplinkinių akių. Jeigu pats nenueisi į treniruotę – niekas kitas už tave į ją nenueis, jeigu pats savimi nesirūpinsi – niekas kitas už tave to tikrai nepadarys. Tikiu, jog viskas prasideda mūsų galvose: tai, kaip mes galvojame, kokį požiūrį susikuriame, tokį gyvenimą ir turime – viskas išsipildo, materializuojasi.

Kokia tavo nuomonė?


Paskutiniai straipsniai