shutterstock.com
Karpos – menkas malonumas, kuris gali varginti ilgą laiką. Ar žinote, kad karpų gydymas visų pirma prasideda nuo imuniteto stiprinimo? Apie tai, kas yra karpos ir dėl ko jos atsiranda, ar jas būtina naikinti ir ko nedaryti joms atsiradus, pasakoja gydytoja dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė.
Karpos yra virusinis odos susirgimas, t.y. jų sukėlėjai yra virusai. Karpomis galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu, t.y. per asmeninius daiktus, per bendro naudojimo daiktus, pavyzdžiui, rankšluosčius, netgi spaudžiant ranką pasisveikinimo metu galima užsikrėsti karpomis. Todėl neretai karpos ir atsiranda tose vietose, kurios dažniausiai kontaktuoja su įvairiais paviršiais, t.y. padai ir delnai. Be to, pačios nemaloniausios karpos yra ponaginės, o būtent jomis jūs galite apkrėsti save patys. Kitaip tariant, jeigu krapštote nagu savo karpą, tai neilgai trukus turėsite karpą ir po piršto nagu.
Dar reikėtų pažymėti, kad įvarius odos darinius kartais neteisingai mes vadiname karpomis. Pavyzdžiui, yra tokie odos dariniai kaip papilomos kaklo srityje arba tam tikri odos suragėjimai vadinami seborėjinėm keratozėm, kurie gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Tačiau nei vienos, nei kitos nėra virusinės kilmės, todėl jeigu atsiranda darinys panašus į karpą, tai dar nereiškia, kad tai tikrai yra karpa, kad tai yra virusinės kilmės darinys. Dėl to visada geriau kreiptis į gydytoją išsiaiškinti to darinio kilmę ir tik tada imtis savigydos, to darinio naikinimo.
Na, žodis „pavojingos“ čia gal nelabai tinka. Vis tik tai yra virusas, karpos gali plisti ir jeigu žmogaus imuninė sistema yra nusilpusi gali išplisti labai plačiai, todėl, be abejo, karpas naikinti tikrai reikia.
shutterstock.com
Apskritai karpų gydymas yra sudėtingas klausimas. Kartais žmonės ateina ir sako: „Na, išimkit man tą karpą, čia aš bandau ir bandau, bet niekas nesigauna, tad čia jau reikės medikų pagalbos, išimkit ir tuo viskas baigsis.“ Tačiau nėra viskas taip paprasta, karpa nėra koks grybas, kurį tu išrovei kaip žmonės sako „su šaknimis“ ir karpos nelieka. Ne, karpa kaip darinys, kurį mes matome yra pasekmė, priežastis yra virusas, kuris gali glūdėti ir labai giliai. Jeigu žmogaus imuninė sistema yra nusilpusi, mes galime gydyti karpą kojose, o tuo pat metu, karpos gali atsirasti rankose. Tad reikėtų nusiteikti, kad karpų gydymas gali būti ir ilgas procesas.
Karpų gydymas susideda iš dviejų svarbiausių etapų: organizmo stiprinimo ir išorinio gydymo. Nebūtinai karpos išėmimas chirurginiu būdu reikš arba garantuos sėkmingą pabaigą. Karpas galima gydyti keleriopai: galima tepti įvairiais vaistais, neatmetu galimybės gydyti ir įvairiom gamtos sukurtom priemonėm, pavyzdžiui, karpažolė yra visai puiki priemonė. Arba tam tikrais pieštukais, tirpalais, tepalais, kuriuos galima įsigyti vaistinėje. Karpas galima šaldyti azotu, tai yra vadinama krioterapija, karpas galima gydyti elektra, tai vadinama elektrokoaguliacija arba elektros kaustikos pagalba. Karpas galima gydyti ir chirurginiu būdu, t.y. iššlifuoti lazeriu arba tiesiog išoperuoti. Tačiau nei vienas iš šių išvardytų būdų nėra ženkliai efektyvesnis vienas už kitą, nes, kaip jau minėjau, net jeigu mes išpjausime karpą, bet žmogaus imunitetas bus silpnas, toje gydymo ložėje, karpos gijimo vietoje, gali ataugti dar didesnė karpa.
Dėl to karpų gydymą visuomet pradedu nuo imuniteto stiprinimo – tai yra svarbiausia dalis. Su virusu turite kovoti jūs patys, jūsų organizmas turi prisidėti prie tos kovos su virusu, kad būtų gautas geresnis rezultatas.
Karpos labai mėgsta du dalykus: drėgmę ir masažą. Jeigu rankos ir kojos linkę prakaituoti, jeigu lankote baseiną, jeigu nusiplovę rankas ar kojas nuolat jas paliekate drėgnas, karpoms tai vienas malonumas. Be to, atkreipkite dėmesį, ar neturite įpročio susinervinę, ar tiesiog kalbėdami, laikyti pirštų ant karpos ir ją krapštyti, nes tai karpoms yra masažas. Įvairūs tokie būdai, kuriuos dažnai žmonės daro, kaip pavyzdžiui, padildinimas dildute ar pakrapštymas žirklutėmis, nepadeda, o tik stimuliuoja karpas.
14301
