Kaip (vėl) nemesti sporto? Padės požiūrio į 4 dalykus pakeitimas

Publikuotas 2016 liepos 14 views 6811
Kaip (vėl) nemesti sporto? Padės požiūrio į 4 dalykus pakeitimas shutterstock.com

Sveikai gyventi ir reguliariai sportuoti norėtų daugelis. Tačiau dauguma žmonių, su džiaugsmu pradėję treniruotis ar įsigiję sporto klubo abonementą, greitai tai meta. Žmonės dėl įvairių priežasčių praranda motyvaciją, aptingsta arba vėl leidžiasi įtraukiami anksčiau įprastos rutinos. Kodėl taip įvyksta ir kaip pagaliau pasiekti, kad sportas taptų įprastine veikla, kurios ėmusis nebesinorėtų vėl atsikratyti?

Tai, kaip sportą paversti nevarginančia kasdienybės dalimi, pataria portalo Huffingtonpost.com.au vyriausioji sveikos gyvensenos redaktorė Anna Almendrala, apibendrindama motyvacijos specialistės mokslininkės Michelle Segar atliktų tyrimų rezultatus.

  1. Tiksliai įvardykite priežastis, dėl kurių norite sportuoti, ir naudas, kurias gausite būdami fiziškai aktyvus.

Reguliaraus fizinio aktyvumo naudų yra daug: ilgaamžiškumas, geresnė sveikata, mažiau ligų, sveikas svoris. Tačiau šios motyvacijos dažniausiai nėra veiksmingos, nes yra tolimos perspektyvos – jų pasiekti reikia daug laiko. Dar daugiau – tokios priežastys tik „gadina“ požiūrį į sportą, kai jį matote ne kaip gyvybiškai svarbų užsiėmimą, o kaltės jausmą keliančią pareigą.

Taigi patariama galvoti ne apie abstrakčias sporto naudas, kurių sulauksite ateityje, o apie tiesiogines, dabar svarbias priežastis sportuoti. Pavyzdžiui, vietoje ilgalaikių tikslų, kaip „nenoriu susirgti diabetu“ arba „noriu atsikratyti 20 kilogramų“, reikėtų galvoti apie malonumą, kurį patiriate įveikę iššūkį, apie džiaugsmą ir gerus įspūdžius, ypač jeigu sportuojate gamtoje, apie daugiau energijos pasportavus, apie sporto suteikiamą galimybę ištrūkti iš kasdienės rutinos arba darymą to su draugais.

  1. Įvardykite savo mėgstamiausią fizinio aktyvumo būdą, net jei jis ir neatrodo kaip sportas. Sąžiningai pripažinkite, kurie pratimai ar užsiėmimai verčia jus jaustis išsekusį, nelaimingą, justi skausmą. Tuomet apmąstykite, kokius užsiėmimus mėgstate.

Tyrimai rodo, jog žmonės, kurie sportuoja turėdami konkrečių tikslų, pavyzdžiui, sumažinti svorį arba modeliuoti kūną, treniruojasi mažiau, jaučia iš to mažiau malonumo ir dėl treniruočių jaučia daugiau streso nei tie, kuriuos motyvuoja tiesiog pats fizinis aktyvumas.

shutterstock.com

shutterstock.com

Tiems, kurie nėra profesionalūs sportininkai ir nesiekia specialių rezultatų, patariama praplėsti supratimą apie tai, kas yra fizinis aktyvumas. Tai gali būti net tokie netikėti dalykai, kaip sodininkystė, jodinėjimas, šuns vedžiojimas, dainavimas chore, namų ruošos darbai, žaidimas su vaikais, automobilio priežiūra ar važinėjimas riedlente. Šie užsiėmimai gali puikiai papildyti įprastesnius, tokius kaip vaikščiojimas, plaukiojimas, šokiai ar joga. Užsiimant dalykais, kuriuos mėgstate, pasikeis jūsų požiūris į fizinį aktyvumą ir treniravimąsi kaip į bausmę ar nemalonią pareigą.

  1. Leiskite sau savo gerovę padaryti pirmuoju prioritetu. Paprašykite šeimos ir draugų palaikyti jus siekiant pasirūpinti savimi.

Daugeliui žmonių nėra savaime įprasta galvoti, kad jų gerovė ir rūpinimasis savimi yra natūrali gyvenimo dalis. Jie tarsi turi patys sau duoti leidimą taip galvoti. Reikia įsisąmoninti, kad skirti laiko sau ir sportui yra tiek pat normalu, kaip skirti laiko pavalgymui, darbui, buvimui su šeima.

Ėmus keisti šį požiūrį, gali atsirasti tam tikrų nesklandumų, jeigu jūsų aplinkiniams tai nebuvo įprasta. Pradėjus lankyti užsiėmimus, treniruotes, dėl to teks susitarti su savo partneriu ar kitais šeimos nariais, galbūt ir naujai pasiskirstyti kai kurias atsakomybes, šeiminius įsipareigojimus tam tikromis dienomis. Gali tekti ir kiek kitaip paskirstyti darbus, jeigu jūsų darbovietėje darbo valandos dažnai viršija numatytąsias. Paprašykite visų palaikymo ir supratimo, kad jeigu pats savimi nepasirūpinsite, niekas kitas to už jus tikrai nepadarys. Galiausiai visi iš to tik laimės, nes reguliariai sportuodami turėsite daugiau energijos tiek šeimos nariams, tiek darbams.

  1. Pamirškite perfekcionizmą.

Galima susidaryti treniruočių ir kitokių fizinio aktyvumo veiklų planą savaitei, o jos gale peržvelgti, ką įvykdėte, ir apmąstyti, kaip galite dar pagerinti planą.

Jeigu įvykdėte tik vieną iš trijų numatytų punktų, galvokite tai kaip apie sėkmę, nes vis tik jūs jį įvykdėte. Nereikia galvoti „viskas arba nieko“, nes tai skatins mesti viską po pirmojo atsilikimo nuo plano, pirmos praleistos treniruotės ir panašiai. Geriau apgalvokite, kodėl teko praleisti treniruotę, ir kaip padaryti, kad kitą kartą taip nenutiktų. Svarbiausia mąstyti nesmerkiant savęs.

Kokia tavo nuomonė?


Paskutiniai straipsniai