Kaip patikrinti, ar pratimus atliekate taisyklingai?
Visame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama kokybiškam, bet ir greitam sportininkų bei sportuojančių ištyrimui. Tam, kad būtų galima tinkamai sudaryti individualią sporto programą bei užbėgti galimoms traumoms už akių, vis dažniau naudojama FMS sistema (funkcinių judesių sistema). FMS judesių vertinimo skalė sukurta įvertinti šiuos judesio faktorius: kokybę, kontrolę ir vientisumą. Ši metodika, pradėta taikyti nuo 1996 metų, sparčiai populiarėja ne tik visame pasaulyje, tačiau ir Lietuvoje. Apie FMS tyrimą pasakoja sporto medicinos gydytojas Mantvydas Šilkūnas.
Sudarant bendro fizinio rengimo ar jėgos programas išsikeliami jėgos, greičio, vikrumo gerinimo uždaviniai neatsižvelgiant į šių visų pratimų pagrindinių judesių atlikimą. Norint įvertinti, ar sportininkas/aktyvų gyvenimo būdą gyvenantis žmogus yra tinkamai pasiruošęs atlikti tam tikrą sportinę veiklą, reikia įvertinti kelis pagrindinius funkcinius judesius. Tokių įgūdžių vertinimui ir buvo sukurta FMS sistema. Šią sistemą sudaro 7 pratimai:
Šie pratimai reikalauja judesių mobilumo ir stabilumo vienu metu. Kiekvienas iš septynių testų reikalauja kraštutinės judesio formos: atliekant tokius judesius išryškėja raumenų silpnumas, nestabilumas, sąnarių nepaslankumas ir pan. Dažnai atletams, kurie rodo itin aukštus rezultatus, FMS testai rodo sutrikimą. Pagrindiniai judesiai sudaro visų kitų judesių pagrindą, vadinasi, tokie sportininkai aukštus rezultatus pasiekia per kompensacinius judesius, tuomet energija ir raumenų darbas išeikvojami ne visiškai tiksliai, pakinta biomechanika.
Yra nemažai kaulų ir raumenų sistemos, lankstymo ar laikysenos vertinimo metodikų, tačiau labai nedaug metodikų, kurios šiuos aspektus nagrinėtų judesio metu, o ne statiškai. FMS yra iniciatyvus metodas siekiant sumažinti susižalojimo riziką remiantis tuo, kad tik judesio metu gali būti matoma, ar judesys atliekamas tinkamai. FMS metodikoje naudojama 4 balų vertinimo sistema:
3 – pilnas judesys, toks koks turi būti;
2 – pilnas judesys, bet su kompensacija;
1 – nepilnas judesys;
0 – skausmas.
Vertinama ir kairė, ir dešinė pusės, į galutinį vertinimą įrašomas mažesnis skaičius. Trys testai turi skausmo vertinimo kriterijų. Jei atliekant testą pajuntamas skausmas, toks testas yra teigiamas. Jei skausmo vertinimo testas teigimas, tai nepaisant pratimo atlikimo kokybės, gaunamas 0 balų. Bendra visų testų suma gali būti 21 taškas.
Funkcinių judesių deficitas lemia skausmą, rezultato sumažėjimą, traumas. Augant judesių pagalba tobulėja ir propriorecepcinė (giliojo jutimo) sistema. Pavyzdžiui, sportininkas grįžta į žaidimą po traumos. Jei trauma buvo išgydyta nepilnai, ar buvo gydyta netinkamai (apima ir reabilitacijos procesą), dažnu atveju bus sutrikusi propriorecepcija. Sutrikus jutimams, bus pažeista kinetinė grandinė, į judesius įsitrauks kompensatoriniai raumenys. Ilgainiui įvyks kita trauma ar mikrotrauma arba atsinaujins buvusi trauma. Sunku nustatyti, kas turi didesnę įtaką traumai: buvusi trauma ar raumenų silpnumas ir stabilumo trūkumas. Bet kuriuo atveju abu faktoriai lemia pagrindinių judesių atlikimo sutrikimą.
Todėl norint išvengti traumų, būtina įvertinti visos kinetinės grandinės mobilumą ir stabilumą. Kinetinė grandinė yra sudėtinga ir kompleksiška, todėl statiniais testais ją ištirti yra sunku arba neįmanoma. Funkcinių pratimų atlikimas atskleidžia kinetinės grandinės trūkumus, silpnumus, asimetriją, parodo, ar judesio atlikimui naudojami kompensaciniai raumenys. Šios metodikos metu nenustatoma diagnozė, tiesiog nusakoma, ar judesys atliekamas tinkamai. Tuomet gali būti paskirtas individualus tobulėjimo planas.
Skaitykite, kaip šią apžiūrą atlikti sekėsi „Sveikesnė Versija“ dalyvei Eglei.
6654
