shutterstock.com
Šiandien mus pasiekia daugybė informacijos apie tai, ką turėtume valgyti ir ko derėtų vengti, bet šioje informacijos kakofonijoje dažnai lieka neaišku, ar apskritai dar galima ką nors valgyti. Viena žinia, kuri turbūt nėra paneigiama jokiuose patikimuose šaltiniuose, yra tai, kad šiuolaikinis žmogus suvartoja gerokai per daug cukraus, taip smarkiai išaugindamas daugybės ligų riziką ir savo svorį. Tad nenuostabu, kad, sužinodami vis daugiau, nuėję į parduotuvę dairomės kuo sveikiau atrodančių gaminių. Tačiau kaip tą sveikumą matuoti, ir kaip šiuo atžvilgiu reikėtų vertinti gaminių sudėtyje esantį cukrų?
Natūralu, kad „gryni“ produktai neturi ant pakuočių jų vertę tvirtinančių antraščių: prie vaisių ir daržovių nededamos lentelės, skelbiančios, kiek vitaminų jie turi, o ant mėsos ar žuvies šaldytuvuose nelipinami šūkiai, kokių vertingų medžiagų turi šis maistas. Kruopoms ir kitiems panašiems produktams taip pat nereikia tokių dalykų. Žmonės patys puikiai žino tokių produktų vertę ir reikalingumą, nes jie – įprasti.
Tačiau tokių rinkodaros teiginių ir šūkių apie sveikumą galima rasti ant pakuočių įvairių pusryčių, pieno produktų, batonėlių ir panašių gaminių, kurių dažniausiai ieškome norėdami išsirinkti sveikus pusryčius ar užkandžius.
Europos Sąjungos (ES) reglamentu Nr. 1169/2011 rekomenduojama vidutinė cukrų paros dozė suaugusiam žmogui yra 90 g (tai yra apie 22 arbatiniai šaukšteliai). Pasaulio Sveikatos Organizacija siūlo suvartoti ne daugiau 25 g.
Kol šalies teisės aktai nereikalauja kitaip, absoliuti dauguma gamintojų cukraus kiekių nenurodo gaminio sudedamųjų dalių sąraše, bet įrašo prie maistinės vertės reikšmių įrašydami angliavandenių kiekį ir išskirdami, kiek iš jų sudaro cukrūs. Panagrinėjome kelis atsitiktinai parinktus produktus, kuriuos galimai rinktųsi vartotojas, ieškantis sveikų pusryčių, peržiūrėdami juose esantį cukraus kiekį bei jų rinkodaros žinutes.
| Gaminio pavadinimas ir gamintojas | Rinkodaros žinutės, pakuotės vaizdiniai sprendimai | Cukraus kiekis 100-e gaminio gramų | Cukraus kiekis visoje pakuotėje, buteliuke | Rekomenduojama cukraus paros norma Apytikslė viso leidžiamo per parą suvartoti cukraus kiekio dalis (pagal liberaliausią – ES normą) |
| Jogurto gėrimas „Smilgelė“, „Pieno Žvaigždės“. 450 ml. |
„Sveikesniam gyvenimui“; „tai tikras super produktas saugančioms grakščias kūno linijas“. Bėgančios moters siluetas; stilizuota matavimo juostos linija aplink buteliuką. |
9,3 g | 41,85 g | 50 % |
| Pusryčių dribsniai „Cookie Crisp“, „Nestle“. 375 g. |
„Mėgaukitės Nestle Cookie Crisp drąsiai, nes tai subalansuotos mitybos ir sveikos gyvensenos dalis“. Ant pakuotės išryškinti sudėtyje esančių vitaminų ar kitų naudingų medžiagų pavadinimai. |
24,8 g | 93 g |
25 %, jeigu suvalgoma 100 g Gamintojo rekomenduojamoje porcijoje: (30 g) – 8,2 % |
| Batonėliai „Fitness“, „Nestle“. 23,5 g. | Sporto rūšies pvadinimas gaminio pavadinime. Lieknos moters figūros siluetas. | 25,8 g | 6,1 g | 6,7 % |
| Batonėliai „Fitness“, „Nestle“ su šokoladu. 23,5 g. | Sporto rūšies pvadinimas gaminio pavadinime. Lieknos moters figūros siluetas. | 30,1 g | 7,1 g | 8,3 % |
Ar tiek cukraus gaminyje yra daug, ar mažai, spręsti kiekvienam pagal save ir tai, ką dar planuojama tą dieną valgyti. Visgi tokie užkandžiai yra tik vienas iš cukrų šaltinių, o jų iš tiesų privalgome nė nepagalvodami apie tai – pridėto cukraus yra praktiškai visuose gaminiuose ir produktuose nuo duonos, makaronų iki dešros ar pašteto, jeigu ant gaminio pakuotės nėra pabrėžtinai nurodyta kitaip. Taip per dieną susidaro dideli suvartojamo cukraus kiekiai. Reikia atkreipti dėmesį, kad cukrūs nėra tik įprastai vadinamas cukrus, bet ir gliukozė, fruktozė, cukrozė, sacharozė, naudojami gaminant maistą ir gėrimus. Ir šie visi cukrūs turi tilpti į saugų per dieną suvartoto cukraus kiekį. Štai tik vienas kečupo šaukštas turi apie 4 g (vieną arbatinį šaukštelį) cukraus, viena cukrumi saldintos sodos skardinė – daugiau nei 20 g cukraus (Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenys).
Dėl ko, jeigu sudėtyje turi cukraus, jau minėti produktai – jogurto gėrimas, batonėliai, pusryčių dribsniai – vis tik gali būti pozicionuojami kaip subalansuotos mitybos ir sveikesnio gyvenimo dalis?
„Pieno žvaigždžių“ marketingo projektų vadovė Eglė Ivanauskienė teigė, jog žinutė „Sveikesniam gyvenimui“ yra ne tik konkretaus jogurtinio gėrimo šūkis: įmonės motto yra „Gaminti tik aukščiausios kokybės natūralius pieno produktus sveikesniam ir lengvesniam gyvenimui“. O minėtas gėrimas yra labai mažo riebumo, todėl ir rašoma, kad tinka „saugančioms grakščias kūno linijas“.
„Jogurtinis gėrimas „Smilgelė“ – tai fermentuotas pieno produktas, gaminamas iš natūralaus jogurto. Pagamintas pagal specialią technologiją iš aukščiausios rūšies pieno ir įvairių vaisių bei uogų priedų. Jogurtinis gėrimas, kaip ir kiti pieno produktai, mūsų organizmui naudingas kaip vienas iš lengviausiai įsisavinimų baltymų ir kalcio šaltinių. Švelnaus skonio jogurtiniai gėrimai turi nemažai baltymų, mineralų bei vitaminų (kalcio, kalio, magnio, natrio, cinko), bet mažai riebalų (tik 1 proc.)“, – teigiama įmonės atstovės atsiųstuose atsakymuose.
bigstockphoto.com
Straipsnio autorės teiginys, kad „stilizuota matavimo juostos linija aplink buteliuką tikriausiai turi asocijuotis su liemens apimčių mažėjimu“, atsakymuose atremtas taip: „Jogurtinių gėrimų „Smilgelė“ pakuotės dizaino stilistika ir emocija skatina vartotojus gyventi aktyviai ir sveikai, todėl liesi ir mažai kaloringi gėrimai yra mėgiami ir vertinami aktyviai gyvenančių ir sportuojančių vartotojų.“
„Nestle Baltics Cereal Partners“ marketingo vadovė Barbara Kujawa taip pat išvardijo, kuo yra pagrįsti įmonės produkcijos rinkodaros teiginiai, ir kokiu pagrindu vadinami subalansuotos mitybos dalimi. „Vitaminai iš tiesų yra svarbi ir naudinga mūsų gaminių sudedamoji dalis. Be to, mūsų dribsniuose naudojami nesmulkinti grūdai, todėl yra tikras pagrindas šiuos produktus vadinti tinkamus subalansuotai mitybai. Tiesa, kad „Cookie Crisp“ 10-e g yra 24,8 g cukraus, tačiau pažymėtina, jog rekomenduojama šių pusryčių porcija yra 30 g“, – pabrėžė B. Kujawa.
Įmonės atstovės teigimu, „Nestle“ nereklamuoja savo produktų kaip „ypatingai sveikų“ ir nesiekia sudaryti tokio įspūdžio, tačiau turi užtenkamai argumentų tvirtinti, jog jų dribsniai bei batonėliai gali būti subalansuotos mitybos dalis. „Nesakome, kad mūsų produktų valgymas sumažins žmogaus svorį. Tai, kad „Fitness“ dribsnių pakuotę puošia moters siluetas, rodo, kad produktas yra orientuotas į moteris, bet tai nesako, esą jų valgymas duos tą patį rezultatą, kaip fitneso treniruočių lankymas. Žodis „fit“ reiškia buvimą harmonijoje su savimi, savo kūno pozityvų vertinimą ir jausmą, kad galite nuveikti daug. Ant pakuočių esantis moters siluetas yra simbolis tvirtumo, pasitikėjimo ir gyvybingumo. Šios vertybės yra misijos „Body positive“ dalis“, – komentavo rinkodaros specialistė.
Atsakymuose taip pat teigiama, kad, palyginus su „tradiciniais pusryčiais“, 30 g dribsnių turi mažiau kalorijų, be to, turi pakankamai maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, o dienos maisto racione suvartojamo cukraus kiekį papildo minimaliai. „Naudodami frazę „mėgaukitės Nestle Cookie Crisp drąsiai“, turime omenyje – pirmyn, išbandykite, paragaukite (angl. „enjoy Cookie Crisp boldly“: „go ahead and try / give it a go!“). Neskatiname vaikų valgyti daugiau nei būtina. Galbūt verčiant komunikacines žinutes iš anglų kalbos į kitas, kai kurie žodžiai parenkami ne visai tiksliai“, – svarstė B. Kujawa
Svarbu yra pabrėžti, kad aukščiau minėti gamintojų šūkiai kartu su produktuose naudojamais cukraus kiekiais iš tikrųjų nepažeidžia šalies teisinių reglamentų (bent kol atsakingos tarnybos neįrodė kitaip – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pranešė dabar tuo besidomį).
bigstockphoto.com
Vienintelis dalykas, kuriuo visiškai gali kliautis vartotojas, yra jo paties sąmoningumas bei pakankamos žinios, ir įpratimas stebėti, kiek cukraus jis per dieną iš tiesų suvartoja.
„Kalbant apie cukrus, teisiniame reguliavime numatytas vidutinis suvartojimo kiekis – 90 g per parą, tačiau vartotojas maisto produktus turi rinktis atsižvelgdamas į savo fizinį aktyvumą, amžių, sveikatos būklę. Maisto produktų, turinčių daug riebalų, cukrų, druskos, prekyba nėra ribojama. Taip pat ir reklama nėra papildomai ribojama: jeigu šie maisto produktai atitinka konkrečias teiginių apie sveikumą ir maistingumą vartojimo sąlygas – ši informacija ant jų gali būti pateikiama“, – portalui Gamtos Grožio Formulė teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ona Sužiedelytė.
Pasak specialistės, kalbant apie teiginius apie sveikumą, kaip antai „vitaminas C padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą“, ar teiginius apie maistingumą, kaip antai „daug skaidulinių medžiagų“, „mažai riebalų“, pažymėtina, kad jų vartojimas ženklinime, pateikime ar reklamoje visoje Europos Sąjungoje griežtai ribojamas atskiru teisiniu reguliavimu. Pagal ES nuostatas, teiginiai apie sveikatingumą yra draudžiami, išskyrus atvejus, kai jie atitinka bendruosius ir konkrečius reikalavimus bei yra įtraukti į leidžiamų teiginių sąrašus. Bet kuris maisto tvarkymo subjektas savanoriškai gali vartoti į numatytus sąrašus įtrauktus teiginius apie sveikatingumą laikydamasis jiems taikomų sąlygų.
„Pavyzdžiui, jau minėtam teiginiui apie sveikumą „vitaminas C padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą“ taikoma vartojimo sąlyga – teiginys gali būti vartojamas kalbant tik apie tą maisto produktą, kuris yra bent jau vitamino C šaltinis (skystų maisto produktų atveju tai būtų bent 6 mg vitamino C, kitų maisto produktų atveju – 12 mg). Taip pat tais atvejais, kai pateikiami teiginiai apie sveikumą kartu privalomas pateikti teiginys, kuriame nurodoma įvairios ir subalansuotos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo svarba bei būtinas suvartoti maisto produkto kiekis ir vartojimo būdas, norint užtikrinti teiginyje nurodytą naudingą poveikį, – aiškino O. Sužiedelytė. – Taip pat nustatytos konkrečios vartojimo sąlygos ir teiginių apie maistingumą pateikimui. Minėtas teiginys apie maistingumą, kad maisto produktas turi daug skaidulinių medžiagų, arba kitas teiginys, kuris vartotojui gali reikšti tą patį, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g produkto yra mažiausiai 6 g skaidulinių medžiagų arba 100 kcal yra mažiausiai 3 g skaidulinių medžiagų.“
O. Sužiedelytė atkreipė dėmesį, kad tiek teiginių apie sveikumą, tiek teiginių apie maistingumą vartojimo atveju maisto produkto etiketėje privaloma nurodyti informaciją apie maistingumą.
Kitais atvejais reikalavimas pateikti privalomą maistingumo deklaraciją bus pradėtas taikyti tik nuo š.m. gruodžio 13 d.: įsigalios 2011 m. spalio 25 d. priimto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams reikalavimai.
bigstockphoto.com
„Viena iš pagrindinių priežasčių, paskatinusi daugelio produktų gamintojus ir tiekėjus įpareigoti nuo š.m. gruodžio 13 d. pateikti maistingumo deklaraciją yra tai, kad plačiąją visuomenę domina mitybos ir sveikatos ryšio bei individualius poreikius atitinkančių maisto produktų pasirinkimo klausimai“, – aiškino Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė. Jos teigimu, jau nuo 2007-ųjų Europos Komisijoje pažymėta, kad ženklinimas nurodant maistinę vertę – tai vienas iš svarbių būdų siekiant informuoti vartotojus apie maisto produktų sudėtį ir padėti jiems rinktis turint pakankamai informacijos.
Taigi, nuo š.m. gruodžio 13 d. vartotojai ant maisto produktų galės rasti informaciją apie energinę vertę ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekius. Taip pat papildomai savanoriškai gamintojai maistingumo deklaracijoje galės pateikti informaciją apie mononesočiųjų riebalų rūgščių, polinesočiųjų riebalų rūgščių, poliolių, krakmolo, skaidulinių medžiagų, vitaminų ar mineralinių medžiagų, kurių kiekiai yra dideli, kiekius. Kalbant apie druskos kiekio nurodymą pažymėtina, kad kai tinkama, šalia maistingumo deklaracijos gali būti pateiktas teiginys, kad produkte esantį druskos kiekį nulemia tik natūraliai jame esantis natris.
„Minėtu teisiniu reguliavimu apibrėžtos teiginių apie sveikumą ir maistingumą vartojimo ribos, maistingumo deklaracijos turinys ir forma, tačiau tiek švietimo, tiek informavimo kampanijos – labai svarbios priemonės siekiant, kad vartotojas geriau suprastų informaciją apie maistą. Pagrindinių mitybos principų žinojimas ir tinkama informacija apie maisto produktų maistingumą labai padėtų vartotojui rinktis maisto produktus turint pakankamai informacijos“, – primygtinai pabrėžė O. Sužiedelienė.
Specialistė taip pat aktreipė dėmesį, jog kalbant apie „sveikesnius“ maisto produktus, kitos šalys ir Lietuva jau ir šiuo metu turi bei naudoja „sveikų“ maisto produktų ženklinimo sistemas: pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje taikoma šviesoforo sistema, Skandinavijos šalyse, Lietuvoje – Rakto skylutės sistema. 
„Rakto skylutės sistema apima „sveikesnių“ produktų ženklinimo sistemą, kuria siekiama mažinti Lietuvos gyventojų sergamumą širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, antsvoriu, nutukimu, antrojo tipo cukriniu diabetu, gerinti gyventojų mitybą ir palengvinti maisto produktų, turinčių mažesnį riebalų, cukraus ir (arba) druskos kiekį ir (arba) daugiau maistinių skaidulinių medžiagų, pasirinkimą tarp kitų panašių produktų. Tačiau rakto skylutės simbolio naudojimas nėra privalomas, tai savanoriška ženklinimo sistema, apimanti tik „sveikesnius“ produktus“, – aiškino O. Sužiedelienė.
Ar maisto produktų ženklinimas ir reklama atitinka teisės aktų reikalavimus, vertinama valstybinės maisto kontrolės metu. O. Sužiedelienės pateiktais duomenimis, 2015 m. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai atliko 57 tyrimus dėl galimai netinkamos reklamos, iš jų 40 – tarnybos iniciatyva, ir surašė 41 Reklamos įstatymo pažeidimo protokolą (2014 m. – 35). Dažniausiai Reklamos įstatymas buvo pažeistas reklamuojant maisto papildus, dažniausiai pasitaikantis pažeidimas – pateikiama draudžiama, vartotojus klaidinanti informacija apie gydomąsias ar profilaktines savybes arba vartojami teiginiai apie sveikumą, neatitinkantys nustatytų reikalavimų. Surašyti protokolai perduodami Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nagrinėjimui, kuri už nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali skirti baudą nuo 289 iki 8 tūkst. 688 eurų.
13373
