Mitybos specialistė J.Tulčina: „Cukrus – mūsų visuomenės kilpa“

Publikuotas 2017 kovo 24 views 28717
Mitybos specialistė J.Tulčina: „Cukrus – mūsų visuomenės kilpa“ Mitybos specialistė J.Tulčina

Gydytoja kardiologė, mitybos specialistė ir natūralios medicinos centrų įkūrėja Jelena Tulčina viena pirmųjų Lietuvoje maždaug prieš 20 metų pradėjo drąsiai kalbėti apie maisto produktus, kurie žmogaus organizmui sukelia nepataisomą žalą.

Dabar ji džiaugiasi, kad dietologai ir mitybos specialistai apie tai kalba vis dažniau, o žmonės darosi sąmoningesni ir dažniau renkasi, ką deda į burną. Cukrus, pasak jos, yra vienas iš tų produktų (kiti – kviečiai, kiaušiniai, kava, pieno produktai), kurie netinka niekam.

„Aš pati labai mėgstu saldumynus, − šypsojosi mitybos specialistė. – Kartais suvalgau gabaliuką torto, ir kitiems sakau, kad kartais galima palepinti save. Tačiau jei tortas ar šokoladas mano racione atsiranda dažniau, iškart jaučiu padarinius: tinsta kojos, rankos, jaučiu sunkumą.

Yra žmonių, kurie visiškai atsisako cukraus, ir jie yra šaunuolių šaunuoliai. Aš džiaugiuosi, kad bėgant metams vis mažiau noriu saldumynų. Deserto niekada nevalgau po maisto, kaip kad yra įprasta. Jei labai norite saldumynų, valgykite juos tarp valgių“.

J.Tulčina įsitikinusi, kad vos vienas kitas sugeba visai atsisakyti cukraus. Tačiau kiekvienam ji linki maksimaliai sumažinti suvartojamo cukraus kiekį, saldumynus valgyti tik tuomet, kai yra proga, kartais save palepinti.

„Reikia cukraus nevalgyti, bet mažai kas iš tiesų turi tiek valios. Be to, cukraus yra kone visur. Protingas žmogus turi suvokti, kad jo imuninė sistema labai nusilpsta“, − sakė gydytoja.

Į Europą cukrus iš Amerikos atkeliavo prieš maždaug 500 metų. Tai buvo delikatesas, kurio gaudavo tik turtingi žmonės, kuris buvo valgomas itin retai. 

„Pirmieji karieso atvejai taip pat buvo nustatyti turtingiems žmonėms, o vargšai, kurie negaudavo cukraus, su šia problema nebuvo susidūrę“, − pasakojo gydytoja J.Tulčina.

− Sakoma, kad cukrus yra kaip narkotikas. Kai jo vartojame daug, sunku atsisakyti.

− Cukrus yra medžiaga, sukelianti didžiulę priklausomybę. Jį tikrai galima lyginti su narkotinėmis medžiagomis. Papuolęs į kraują ir juo keliaujantis cukrus patenka į smegenis, kuriose yra receptoriai, surišantys opiatus. Cukrus yra susietas su džiaugsmo emocija.

Žmonės, turintys priklausomybę cukrui, dažniausiai yra tie, kuriems trūksta gyvenimo džiaugsmo. Kai žmogui liūdna, užvalgęs saldumynų jis pasitenkina.

− Kodėl cukrus yra pavojingas mūsų sveikatai?

− Cukrus žmogui sukelia slaptą alergiją. Imuninė sistema pradeda kovoti su šiuo produktu (kaip ir su kitais, kurie netinka imuninei sistemai), jo virškinimui eikvoja labai daug energijos. Žmogui darosi silpna, jis jaučiasi atsipalaidavęs, tačiau retas kuris tai susieja su cukrumi. 

Juk dažnai girdime sakant, kad štai suvalgiau šokolado gabaliuką ir atsipalaidavau. Nieko panašaus, žmogui tiesiog dingo jėgos, nes jo organizmas užsiėmė cukraus apdorojimu.
Cukrus yra produktas, ant kurio labai greitai auga grybeliai ir bakterijos. Cukrus juos maitina ir visada kraujyje palaiko uždegimą. Kai pasiekiama riba, su kuria imunitetas nebesugeba susitvarkyti, atsiranda ligos.

Be to, cukrus žarnyne gamina gleives. Žmogus nusilpsta, pradeda kosėti, mažėja baltųjų kraujo ląstelių, kurios kovoja su virusais ir bakterijomis.

Dabar jau ir moksliškai įrodyta, kad cukrus labai skatina vėžinių ląstelių dauginimąsi. Tyrimo metu, kai žmogui suleidžiama gliukozė ir ji papuola į kraują, vėžinės ląstelės pradeda kaupti cukrų ir pradeda švytėti. Cukrus net naudojamas vėžio diagnostikos tikslais.

Cukrus yra labai lengvai suvirškinamas angliavandenis. Todėl maistas su cukrumi labai greitai pavirsta riebalais.

Nėra organo, kuriam cukrus nekenktų. Mat jis, kaip ir visi produktai, patenka į kraują ir jame sukelia audrą. Jei trumpai, cukrus yra kilpa žmogui, tai − šiuolaikinės mūsų visuomenės tragedija.

Dietologė Jelena Tulčina

Mitybos specialistė Jelena Tulčina

− Nejaugi vienas mažas gabaliukas šokolado taip stipriai pakenkia?

− Deja, žmogui vieno mažo gabaliuko neužtenka. Suvalgęs vieną, jis norės antro, o galiausiai suvalgys visą šokolado plytelę.

Jei žmogus yra sveikas, neturi ligų, kartais jis gali valgyti viską. Ir šokolado, ir batono, ir torto. Tačiau tai nereiškia, kad šie produktai yra sveiki.

Kai žmogus suvalgo produktą, kuris jam netinka, jo organizme atsiranda uždegimas, kuris sąlygoja paburkimą. Žmogus nori miego, ilsėtis. Tokią būseną vadinu pseudorelaksu.

− Vis dėlto kalbėdami apie cukrų neturime pamiršti, kad jo rasime ne tik saldumynuose.

− Cukraus yra kone visuose gėrimuose. Į tam tikrus gėrimus jo dedami nesuvokiami kiekiai. Pavyzdžiui, dideliuose tam tikrų gazuotų gėrimų buteliuose yra apie 60 šaukštelių cukraus! Gerdami tokius saldžius gėrimus žmonės nenumalšina troškulio, atvirkščiai, tai sukelia dar didesnį norą gerti.

Cukrus dabar naudojamas visur: sirupai daromi iš kukurūzų, klevų, agavos. Ir niekas mums nesako, kad juose gausu cukraus. Jo rasime ir padažuose, dešrose, pieno produktuose.

Aš neseniai nusipirkau padidinimo stiklą ir itin atidžiai skaitau produktų etiketes. Štai neseniai perskaičiau traškučių iš daržovių etiketę ir nustėrau: sudėtyje galimi pieno produktai ir kviečiai! Iš kur tai išdžiovintose daržovėse? Žmonėms, kurie turi slaptą alergiją tam maistui, to „galimi“ ir užtenka.

− Visuomenėje tarsi priimta manyti, kad maistas yra gero gyvenimo rodiklis, žmonės socialiniuose tinkluose puikuojasi įmantriausiais patiekalais, pietūs tarsi neįsivaizduojami be deserto.

− Šiais laikais žmonėms iš tiesų yra be galo sunku atsiriboti nuo daug blogybių: cukraus, kavos, varškės ir kitų pieno produktų, kurie yra kenksmingi. Visuomenė yra apgauta, kad jie mums geri ir svarbūs. Pradėti reikia nuo šeimų, kuriose auga maži vaikai.

Vaikams reikia nuo mažų dienų diegti sveikos mitybos principus, ugdyti discipliną, diegti maisto kultūrą. Nereikia pigiai, saldumynais, pirkti vaiko.

Britai paskaičiavo, kad jų šalyje nutukusių vaikų 2020 metais bus daugiau nei 50 procentų. Tai bus pirma karta, kuri mirs anksčiau, nei jų tėvai. O Amerikoje jau 7 metų vaikams daromos kraujagyslių šuntavimo operacijos! Cukrus, kurio dabar yra visur, – viena iš to priežasčių.

Kaip yra dabar? Ateina pas tėvus draugų, jie geria kavą su pienu ir cukrumi, o šalia dar lėkštelė kažko „prie kavos“. 

Mitybos specialistė J.Tulčina: „Cukrus – mūsų visuomenės kilpa“

Mitybos specialistė J.Tulčina: „Cukrus – mūsų visuomenės kilpa“

O vėliau 9-metė mergaitė sveria 90 kilogramų, geria vaistus nuo skydliaukės funkcijos sumažėjimo, nuo padidėjusio kraujo spaudimo… Numetusi 25 kilogramus ji nebevartoja jokių vaistų. Mano nuomone, tai šeimos, tėvų, o ne vaiko problema.

Pradėti reikia nuo nėščios moters, kuri įsivaizduoja, kad laukdamasi gali valgyti ką tik nori. Jokiais būdais! Nėščiosios mityba ne tik atsilieps jos įsčiose augančiam vaikeliui, bet ir suformuos jo mitybos įpročius.

Mums daug ko kenksmingo visai nereikia, mūsų sąmonė gadina mūsų instinktus, pasąmonę. Juk nė vienas gyvūnas, kuris vadovaujasi instinktais, negers pasiūlytos kavos.

Man kartais atrodo, kad žmogui vienintelis malonumas gyvenime yra skaniai pavalgyti. Žmonės užmiršta, vardan ko mes gyvename. Maistas juk yra tam, kad išgyventume.

− Kuo galime pakeisti cukrų, ką galime valgyti, kaip norisi „kažko saldaus“?

− Deja, „skanu“ daugeliui žmonių yra tai, kas yra saldu.

Vaisiuose irgi yra cukraus. Pavyzdžiui, banane, mango vaisiuje jo yra daug. Jei žmogus nori lieknėti, jis neturėtų vartoti daug vaisių. Kilogramas braškių vakare dar niekam nepadėjo numesti svorio. Vaisius reikia valgyti saikingai ir jų nemaišyti tarpusavyje.

Rudasis, neva ne toks kenksmingas, cukrus yra mitas – jis tiesiog dažomas. Bene nekalčiausias saldiklis – dabar daug kur naudojama stevija. O dirbtiniai saldikliai, cukraus pakaitalai visiems sukelia slaptą alergiją. Todėl visi užrašai, kad produktas, pavyzdžiui, kramtomoji guma, yra be cukraus, yra niekiniai.

Trys datulės per dieną padės kiekvienam, kuris labai nori saldumynų. Tinka ir mirkyti džiovinti vaisiai. Saldumas liks, o cukraus žmogaus gaus mažiau. Suvalgykite obuolį, dukart per dieną – po pusę banano.

Meduje taip pat yra cukraus, tačiau jei žmogus jam nėra alergiškas, šaukštelis šio produkto į arbatą triskart per dieną bus kur kas geresnė išeitis, nei cukrus. Medus turi gydomųjų savybių.

− Ką galėtumėte pasakyti tiems, kurie lyg ir ketina atsisakyti cukraus, bet vis atidėlioja, žada nuo Naujųjų metų ar nuo gimtadienio – kada nors?

− Kai mano vyrui gydytojai įtarė plaučių vėžį, daugiau nei 30 metų rūkęs žmogus tą pačią sekundę metė rūkyti. Ir jis nepajuto jokių neigiamų dalykų: nei pastorėjo, nei jį kankino vadinamieji priklausomybės skausmai. Taigi mano patirtis rodo, kad geriausia motyvacija yra baimė.

Kompiuteriniai tomografai dabar puikiausiai parodo, kaip vėžinės ląstelės sukaupia cukrų ir švyti. Tai gali būti viena iš stipriausių motyvacijų – jei bijai vėžio, nemaitink jo cukrumi, kurį jis labai mėgsta. Stresas ir cukrus kartu gali suveikti taip, kad žmogus susirgs.

Pasakykite sau, kad saldumynus valgysite labai retai. Kai kurį laiką jūsų organizmas negaus cukraus, apsivalys, ilgainiui jo ir nebenorėsime.

Kokia tavo nuomonė?


Paskutiniai straipsniai