Ar tai, ką žinote apie vandenį yra tiesa?

Publikuotas 2016 birželio 29 views 8464
Ar tai, ką žinote apie vandenį yra tiesa? Ar tai, ką žinote apie vandenį yra tiesa?

Kas, jeigu visai netikėtai vieną dieną tektų imti ir pradėti sveikai maitintis, sportuoti, o galiausiai – tai daryti viešai? Būtent taip jau 3 savaites gyvena projekto „Sveikesnė Versija“ dalyviai. Per tą laiką jie suprato, kad norint būti tikrai sveikam, vien sporto neužteks, o šalia daržovių lėkštės turi atsirasti dar vienas elementas – vanduo. Kas bandė domėtis, supras, kaip lengva pasiklysti tarp patarimų apie vandens vartojimą. Todėl surinkome kilusius klausimus ir pasistengėme jiems rasti atsakymus.

Praktiškai jau visi žinome, jog gerti pakankamai vandens yra labai svarbu, kad būtume sveiki ir gražūs. Vis tik svarbus yra ne tik vandens kiekis, bet ir kokybė, jo vartojimas laikas iki arba po valgio ir kiti dalykai. Taip pat yra įsitvirtinusių mitų apie vandenį, kurie iš tiesų nėra moksliškai pagrįsti. Apie visus šiuos dalykus portalo Gamtos Grožio Formulė skaitytojams pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas daktaras Gediminas Gerulis.

Kokį vandenį geriau gerti ryte – šaltą, šiltą?

– Gėrimas, patekęs į organizmą, greitai tampa kūno temperatūros. Taigi didelio skirtumo gal ir nėra. Kita vertus, yra sakoma, kad energija sunaudojama organizme verčiant kitą gėrimą į vandenį. Taigi ir šiuo atveju taip nutinka su temperatūra. Tuomet geriau neeikvoti energijos „vertimui“ ir gerti artimą kūno temperatūrai vandenį. Juolab organizmas dar ir taip mieguistas, tad kam stresuoti? Tiesa, jeigu sunkiai keliamės, gal tai kaip tik pažadins.

Kartais ligos atveju uždegimui mažinti reikia kardinaliai kitos temperatūros. Pavyzdžiui, jei yra aukšta temperatūra, kartais taikoma žema temperatūra gėrimams, kad nužeminti uždegimo sukeltą temperatūrą ir atvirkščiai.

Ar gerti vandenį su citrina „ant tuščio skrandžio“ yra sveika?

– Naktį organizmas „nemiega“ – jis vykdo eilę metabolizmo, prakaitavimo funkcijų, ko pasekmėje organizmas praranda vandenį.

Atsigėrus vandens, virškinamasis traktas ir ląstelės užpildomos vandeniu, taip „žadinamas“ organizmas, jo ląstelės. Be to, padedama kepenims atlikti šalinimo (įvairių šlakų ir toksinų) darbą, suaktyvinamas fermentų išsiskyrimas.

Kodėl su citrina? Skaniau. Turi vitaminų, kurie gerina odos būseną, citrinos rūgštis skatina skrandžio veiklą, dėl išskiriamų fermentų skatina sekreciją. Taip pat turi elektrolitų (kalio, kalcio) reikalingų širdies raumenims ir kaulams, įvairūs antioksidantai gerina imunitetą, saugo nuo radikalų. Pravalo kraujagysles nuo cholesterolio ir kitų besikaupiančių medžiagų, tuo pačiu mažina spaudimą, gerina inkstų, tulžies darbą, taip pat reguliuoja kūno pH, o tai skatina šlapimo rūgšties (sąnarių skausmo sukėlėjas) išskyrimą. Yra nuomonių, kad gali būti vaistas prieš vėžį. Be to, dar viena gera tokio gėrimo savybė ta, kad mažina apetitą.

bigstockphoto.com

Ar galima gerti šaltą vandenį karštomis dienomis, ar geriau šiltesnį? Kodėl?

–Tokių karštų vasarų, kaip pastaraisiais metais, Lietuva seniai beprisimena. Manyčiau, reikėtų imti pamokas iš pietų kraštų gyventojų. Nemačiau, kad jie karštą vasaros dieną gertų vėsius gėrimus (nebent jauni žmonės). Geria iš „pialų“, į mažus bliūdukus mūsų akiai panašius indelius. Dažniausiai geria žalią arbatą, saldindami medaus gaminiais. Čia arbata lengvai pravėsta, būna lengvai išlaikoma rankoje. Toks gėrimas atgaivina, atvėsina bei duoda soties jausmą.

Žinoma, vėsus gėrimas karštą dieną nuteikia maloniai, tačiau troškulys vėl ir vėl neduoda ramybės. Tuo pačiu organizmas eikvoja energiją norėdamas skysčio ir kūno temperatūras suvienodinti.

Kiek laiko prieš ir po valgio patariama gerti vandenį, dėl kokių priežasčių ne iš karto?

– Rekomenduojama pabudus gerti po 5 – 10 min., po pusvalandžio – pusryčiauti. Taip pat rekomenduojama iki valgio likus pusvalandžiui gerti vandenį. Mūsų organizmas taip paruošiamas darbui – virškinimui. Esant dideliam skysčio poreikiui galima gerti ir valgio metu. Tačiau tada praskiedžiame skrandžio sultis ir fermentus, taigi jie veikia silpniau.

Vandeniu nuplaunamos gleivinės, pravalomi žarnyno gaureliai. Tuo pačiu suaktyvinamas virškinimo traktas naujų medžiagų gavimui. Lengviau išsiskiria fermentai ir jie aktyviau atlieka savo darbą. Vanduo chemiškai tirpina daugelį medžiagų, tuo pačiu gamina energiją ir su krauju išnešioja po organizmą bei maitina jį.

Sakoma, kad geriant šaltą vandenį dega kalorijos – kiek tai pagrįsta?

– Čia, kaip ir maudantis šaltame vandenyje, taip ir geriant jį, organizmas labai daug energijos ir kalorijų skiria tam, kad temperatūrą padarytų kūno komforto temperatūros. Kai kurių autorių stebėjimu, išgėrus 2 litrus šalto vandens prarandame apie 70 kalorijų.

Visgi dažnai neparuoštas kūnas gali patirti daugiau žalos negu naudos. Tik įšilęs, sveikas organizmas gali sėkmingai išgyventi tokius kraštutinumus. Tai ypač pavojinga širdininkams. Jei kūnas gerai maitintas, fiziškai aktyvus, galima praktikuoti ir šį būdą.

Ar teisingas teigimas, kad vanduo išplauna toksinus, ir, jeigu taip, kaip tai vyksta?

– Organizme laisvų radikalų forma tarpsta toksinai, kurie pramušę ląstelių sieneles patenka vidun ir gadina DNR grandines, kurios yra tarsi informacijos matricos. Pasekmėje atsiranda įvairios ligos, net vėžys.

Jei organizme pakanka vandens, puikiai besijungiančio su įvairiomis cheminėmis medžiagomis ir sugebančio išnešti didžiąją dalį toksinų laukan per inkstus, likusias medžiagas nuneša į kepenis – tikrai neturėsime didelių problemų dėl toksinų.

Vanduo skatina metabolizmą ir padeda numesti svorio – kokį pagrindą turi šis mitas (arba faktas)?

– Dažnai nesuprantame: esame alkani ar ištroškę. Išgėrus vandens pasidaro aišku, ko iš tikro prašosi organizmas. Pats vanduo ir vandeningi maisto produktai sudaro sotumo jausmą. Taigi norint geriau suvirškinti maistą, paskatinti metabolizmą, reikia gerti daugiau vandens. Paaiškinimas – vanduo užpildo ląsteles.

Sportuojant reikia gerti daugiau vandens – ar tai tiesa, ir kiek būtų tas „daugiau“?

– Be abejo, tai tiesa. Prieš fizinį krūvį reikėtų pamažinti vandens gėrimą, nes sportuojant organizmas nevirškina, taigi fermentų veikla aprimsta, visas energetines medžiagas organizmas permeta raumenų darbui.

Turint  fizinį krūvį pusę ar vieną valandą, reikėtų papildomai išgerti apie 500 ml. Kitas būdas sužinoti, kiek reikia išgerti, pasisverti prieš treniruotę ir po. Reikėtų papildyti vandens dvigubai netektam per treniruotę svoriui.

Plastikinių butelių negalima naudoti daug kartų – ar tai tiesa? Kodėl?

– Senstant, yrant plastikui išskiriamas žmogui nuodingas dioksinas (kuris gali sukelti vėžį). Esant kintamai temperatūrai, plastiką lankstant, jo irimas spartėja. Naudojant tokį plastiką daug kartų vandeniui, nuodingos jo medžiagos lengvai patenka į vandenį, vėliau – į organizmą.

Ar pagrįstas, ir, jeigu taip, kuo, teiginys, jog ledo tirpsmo vanduo yra geriausias gerti?

Melt Water– Tai struktūrizuotas vanduo. Jame kinta molekulių struktūra, ji prisiderina prie žmogaus ląstelių ir apsivalo nuo cheminių medžiagų. Tokiu būdu vanduo tikslingiau juda organizme, nes geriau prisiderina prie organizmo skysčių molekulių struktūros. Jau eskimai pastebėjo, kad spalvoto ledo nebūna, ir naudojo skaidrų ledą tirpsmo vandeniui gauti. Ar tai geriausias vanduo? Įrodančių mokslinių tyrimų nėra gausu, visgi tai – jau senai naudojamas vanduo ir yra labai vertinamas Japonijoje ir Norvegijoje.

Lietuva visada garsėjo savo novatoriškumu ir inovacijomis, dar viena jų – vienintelis pasaulyje ledo tirpsmo vanduo buteliukuose – MELT WATER. Daugelis sveikos mitybos ir gyvenimo būdo entuziastų visame pasaulyje gaminasi tirpsmo vandenį namuose, tačiau iki šio tai buvo tik maža saujelė žmonių, kurie galėjo mėgautis šiuo unikaliu vandeniu. Kelerius metus trukusių eksperimentų ir unikalios technologijos dėka, tirpsmo vanduo dabar gali būti pasiekiamas kiekvienam vartotojui visame pasaulyje.

Kokia tavo nuomonė?


Paskutiniai straipsniai