Apie grožio salonus: kokių veido ir kūno priežiūros paslaugų jie teikti negali

Grožio paslaugų industrijoje veido ir kūno priežiūros paslaugos – tai kosmetinio masažo, kosmetinių kaukių dėjimo, plaukų šalinimo ir kitos su veido ir kūno priežiūra susijusios paslaugos. Tačiau ar visi žinome, kokios procedūros yra ne grožio salonų kompetencijoje, bet juose kartais būna siūlomos? Kokių teisę atlikti procedūrą patvirtinančių dokumentų reikia reikalauti? Ką dar reikia žinoti, kad mūsų išvaizda ir sveikata būtų saugi?

Be visų bendrų reikalavimų, veido ir kūno priežiūros paslaugos turi būti teikiamos atskiroje patalpoje, kurioje:

• Vienai darbo vietai turi būti skirta ne mažiau kaip 10 m² ploto, išskyrus antakių ir blakstienų dažymo, antakių korekcijos, dekoratyvinės kosmetikos paslaugas, kurios gali būti teikiamos ir neatskiroje grožio paslaugų teikimo patalpoje, jeigu šioms paslaugoms teikti skiriama ne mažesnė kaip 4 m2 ploto darbo vieta;
• Kiekvienoje darbo vietoje turi būti spintelė(-ės) ar lentyna(-os) darbo priemonėms susidėti, spintelė švariems skalbiniams laikyti, kosmetinė kėdė ir/ar kušetė klientui atsisėsti/atsigulti.

Kokios procedūros yra ne grožio salonų kompetencijoje, bet gali būti siūlomos? Kokių teisę atlikti procedūrą patvirtinančių dokumentų reikia reikalauti? Ką dar reikia žinoti?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistės Astos Razmienės teigimu, tam tikros procedūros, atliekamos su žmogaus oda, gali būti vertinamos ne tik kaip grožio paslaugos, bet ir kaip asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jei jos atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse pateiktą asmens sveikatos priežiūros paslaugos apibrėžimą. Šiame apibrėžime yra teigiama, kad veikla, kuria „stengiamasi asmenį išgydyti“, yra asmens sveikatos priežiūros paslauga. Taigi, yra labai svarbu šias paslaugas atskirti.

Pasak A. Razmienės, grožio salonuose gali būti teikiamos tik grožio paslaugos, tačiau ne gydymo. Grožio paslaugoms yra reikalingas leidimas-higienos pasas, gydymo paslaugoms – specialisto kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai ir licencijos verstis gydymo veikla. Tad žmogus, turintis odos sveikatos problemų, turėtų kreiptis ne į grožio saloną, o į gydymo įstaigą.

Pagrindiniai kriterijai, kuriais turi būti vadovaujamasi priskiriant atliekamą procedūrą vienai ar kitai paslaugų grupei, būtų šie:

• Pirma, kaip yra pristatoma/pateikiama procedūra (paslaugos apibrėžimas, aprašymas, reklama ir panašiai);
• Antra, kokie yra naudojami gaminiai (vaistai ar gaminiai, kuriems yra taikomi bendri saugos reikalavimai) atliekant procedūrą.

„Pavyzdžiui, jeigu paslauga yra pristatoma kaip gydanti tam tikras odos ligas bei yra naudojami vaistai, gydymo įranga, tokia paslauga turėtų būti vertinama kaip asmens sveikatos priežiūros (gydymo) paslauga ir neturėtų būti teikiama grožio salone. Jei yra teikiama tik estetinė (ne gydymo) paslauga nenaudojant vaistų, tokia paslauga vertinama kaip grožio paslauga“, – aiškina visuomenės sveikatos saugos specialistė A. Razmienė.

Kompetencijas apibrėžiantys teisės aktai: tik higieninės ir dekoratyvinės paslaugos

Gydomąjį masažą gali atlikti tik asmuo, turintis medicininį išsilavinimą ir licenziją, taigi jeigu grožio salonas skelbia, jog gali atlikti kokį nors gydomąjį masažą, prieš pirkdami paslaugą pareikalaukite tai pagrindžiančių dokumentų. Kitaip tokie masažai gali labiau pakenkti jūsų sveikatai, nei padėti.

bigstockphoto.com

Tokios veido ir / ar kūno priežiūros procedūros, kurių metu atliekamos invazinės procedūros į odą (pavyzdžiui, mezoterapija, botulino toksino, hialurono rūgšties injekcijos ir kt.), elektrokoaguliacijos, krioterapijos, lazerioterapijos odos gydymo ir koregavimo metodai negali būti teikiamos grožio paslaugos metu ne gydymo įstaigoje. Aiškindami įvairius LR ir Europos Sąjungos teisės aktus, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai perspėja, kad:

• Vadovaujantis Dermatovenerologijos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo ir Lietuvos medicinos normos „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, nuostatomis, odos, odos priedų ir poodžio pažeidimų gydymas, taikant elektrokoaguliacijos ir krioterapijos (skystu azotu bei angliarūgštės sniegu) metodus; odos atsluoksniavimas, senėjančios odos ir hiperhidrozės koregavimas konservatyviaisiais ir invaziniais metodais; lazerioterapija yra priskirtini gydytojo dermatovenerologo kompetencijai. Paslaugas teikia gydytojas dermatovenerologas (prireikus su bendrosios praktikos slaugytoja), turintis medicinos praktikos licenciją, suteikiančią teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo dermatovenerologo profesinę kvalifikaciją. Paslaugos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti šias paslaugas.
• Lietuvos medicinos normoje „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ nustatyta, kad injekcijos (į odą, poodį, raumenis, veną) atlikimas yra bendrosios praktikos slaugytojo kompetencija. Bendrosios praktikos slaugytojas turi turėti bendrosios slaugos praktikos licenciją ir bendrąja slaugos praktika verstis sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją sveikatos priežiūros veiklai, procedūras (intervencijas) atlikti vadovaudamasis gydytojo paskyrimais.
• Lietuvos sveikatinimo normoje „Kosmetikė (kosmetikas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ kosmetikės (kosmetiko) kompetencijai priskirtinos tik higieninės (sveikatinimo rūšis, padedanti išlaikyti natūralų žmogaus kūno grožį profilaktinėmis priemonėmis išsaugant odos ir jos priedų fiziologines savybes) ir dekoratyvinės kosmetikos paslaugos. Teisės aktas reglamentuoja, kad gydomosios kosmetikos (asmens sveikatos priežiūros rūšis, kurios tikslas – gydyti žmogaus išvaizdai kenkiančias odos, plaukų ir burnos ertmės organų ligas, taisyti ligų sukeltus, įgimtus arba įgytus išvaizdos trūkumus) ir gydomosios chirurginės kosmetikos (asmens sveikatos priežiūros rūšis, kai išvaizdos defektai šalinami operuojant) veiklas gali vykdyti tik gydytojai specialistai.
• Mezoterapija yra medicininė procedūra (technika), kurios metu į odą (paodį) švirkščiamos įvairios veikliosios medžiagos ir jų mišiniai (vitaminai, amino rūgštys, hialurono rūgštis, fermentai, augaliniai ekstraktai, vaistai, antioksidantai, mikroelementai ir kt.). Hialurono rūgšties preparatai injekcijomis Lietuvoje yra tiekiami į rinką kaip vaistiniai preparatai (injekcijoms į kelio sąnarį) arba kaip III klasės medicinos prietaisai (raukšlių išlyginimui). Clostridium botulinum toksino preparatai yra registruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų, Bendrijos vaistinių preparatų registre, priskirtini vaistams ir vartotini kaip vaistai.
• 

  bigstockphoto.com

  Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kosmetikos gaminių, kosmetikos gaminio sudėtyje negali būti vaistinių medžiagų: antibiotikų, hormonų, žmonių ląstelių ir audinių produktų ir kitų draudžiamų naudoti kosmetikoje biologiškai aktyvių medžiagų, o leistų naudoti kosmetikoje biologiškai aktyvių medžiagų kiekiai neturi viršyti didžiausių leidžiamų koncentracijų gatavame gaminyje. Vakcinos, toksinai ir serumai priskirti draudžiamiems kosmetikos ingredientams. Medžiaga arba mišinys, skirtas ryti, įkvėpti, švirkšti ar implantuoti į žmogaus kūną, nelaikomi kosmetikos gaminiais.

• Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai teigia, kad minėtą odos korekcijos procedūrą gali atlikti licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai turintys asmens sveikatos priežiūros specialistai (pagal atitinkamą profesinę kvalifikaciją) asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla.

Ar galima reikalauti grąžinti pinigus už nekokybišką procedūrą, reikalauti padengti gydymo išlaidas?

Jeigu veido ar kūno priežiūros paslauga sukėlė ar galimai sukėlė žalą sveikatai, turite turėti paslaugos apmokėjimo čekį ir gydytojo, į kurį kreipėtės pagalbos, išrašus. Taip pat išsaugoti visus gydytojo paskirtų vaistų pirkimo čekius. Pasidarykite ir po paslaugos suteikimo atsiradusių pasekmių nuotraukas.

Vartotojo skundą (aprašant situaciją, nurodant kur ir kas suteikė paslaugą) reikia pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro departamentui apskrityje kartu su visais minėtais dokumentais. Centras atliks patikrinimą nurodytame grožio salone, jei nustatys teisės aktų pažeidimus, priims sprendimus ir duos nurodymus, o ūkio subjektui pateikus siūlymus vykdyti vartotojo reikalavimą ir ūkio subjektui per nurodytą terminą siūlymo nevykdant, informaciją perduodama Valstybinei vartotojų teisių tarnybai, kuri nagrinėja bylą ir priimą sprendimą.

Jeigu matote ryškų neatitikimą tarp to, kokia jums suteikta paslauga, ir to, kokią, pavyzdžiui, salonas viešino paslaugos reklamą, galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Vėlgi – reikia turėti čekius, išsaugotus reklaminius pasiūlymus, reklamos nuotraukas ar „screen-shotus“ ir jums atliktos procedūros rezultato nuotraukas.

Bet kuriuo atveju pirmiausiai laiškais mėginkite išspręsti situaciją su paslaugos teikėju. Jeigu tai nepavyks, susirašinėjimą taip pat galima bus pateikti šalia kitų dokumentų. Išsamų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos paaiškinimą, kaip elgtis gavus nekokybišką ar nesaugią grožio paslaugą, skaitykite čia.