Jau esame rašę apie dainavimo naudą, tačiau tiems, kas dainuoti nenori, vertėtų žinoti apie muzikos klausymo naudą! Ne veltui Čarlzas Darvinas kartą pasakė, kad jei galėtų savo gyvenimą nugyventi dar kartą iš naujo, gyventų remdamasis taisykle bent kartą per savaitę skaityti poeziją ir mėgautis nuostabiais muzikos garsais.
Nejaugi niekada neteko pastebėti, kaip pagerėja savijauta pasiklausius muzikos? Tam yra priežastis: naujausi tyrimai rodo, kad muzikos klausymas neįtikėtinai gerina tiek žmogaus psichinę savijautą, tiek fizinę organizmo būklę. Turėdami vieną ar dvi muzikines pamokas, galime padidinti savo IQ ir netgi iki senatvės išlaikyti aštrų protą.
Klausantis muzikos, smegenys išskiria medžiagą (dopaminą), kuri pakelia mums nuotaiką ir leidžia puikiai jaustis. Jaučiant įtampą ar didelį emocinį spaudimą – paklausykite savo mėgstamos muzikos bent 15 minučių ir jūsų nuotaika natūraliai taps pakilesnė. Būtent dėl išskiriamo dopamino, muzika gali padėti žmonėms su depresijos simptomais, priklausomai nuo muzikos stiliaus.
Yra nustatytas greitos ir lėtos muzikos poveikis sportuojant. Tyrime dalyvavo vienodo pajėgumo bėgikai. Tie, kurie klausėsi greitos muzikos, atstumą įveikė greičiau, nei bėgikai, kurie klausė lėtos, raminančios muzikos arba bėgo be muzikos. Jei norite pradėti intensyviai ar reguliariai sportuoti – klausykitės energingos muzikos, kuri jus įkvepia.
Įvairūs tyrimai atskleidė, jog mėgstamos muzikos klausymas sumažina streso lygį organizme. Tai gana įdomus ir svarbus atradimas, žinant, kad stresas sukelia net 60% visų susirgimų ir rimtų ligų. Taigi, išliksite ramūs ir padėsite savo sveikatai, jei įsijungsite radiją ir pritarsite atlikėjui!
Amerikoje net 30% žmonių kenčia nuo nemigos. Vieno tyrimo metu atskleista, jog studentai, kurie prieš miegą klausė raminančiai veikiančios klasikinės muzikos, miegojo geriau, nei tie, kurie klausė audioknygos arba nedarė nieko ir laikėsi savo kasdienės rutinos. Todėl, jei turite miego sutrikimų, pamėginkite prieš miegą paklausyti truputį nuostabių Bach’o arba Mozart’o muzikos kūrinių.
Restoranuose fone ne veltui dažnai girdime tylų džiazą ir vakarieniaujame žvakių šviesoje, o mažos porcijos mūsų netrikdo! Įrodyta, jog esant pritemdytai šviesai ir grojant ramiai muzikai, žmonės suvartoja mažiau kolorijų ir labiau mėgaujasi maistu. Jei ieškote išeities, kaip suvalgyti mažiau — pamėginkite pritemdyti šviesas ir valgant klausytis muzikos.
Muzika – atminties kalba, – Jodi Picoult.
Muzika gali padėti mokytis ir geriau prisiminti tam tikrą informaciją, tačiau tai priklauso ir nuo to, kiek jums patinka muzika, ir ar esate muzikantas.
Muzikos klausymas padeda žmonėms, sergantiems šia liga, prisiminti. Ne pelno siekianti organizacija „Music & Memory“ stebėjo sergančiuosius ir muzikos naudą. Vieno tyrimo metu, pacientas klausėsi savo laikmečio muzikos, o po to, nors ir vos prakalbėdamas, pradėjo dainuoti ir dalintis patarimais. Jei norite vėl pajusti ryšį su mylimais žmonėmis, kenčiančiais nuo senatvės – įjunkite mėgiamiausias jų laikų dainas.
Helsinkio Universiteto atlikti tyrimai atskleidė, kad dvi valandas per dieną klausantis savo pasirinktos muzikos, insulto ištiktų pacientų būklė gerėja. Tyrime buvo lyginama šių ir kitų pacientų, klausiusių audioknygų arba neklausiusių visiškai nieko, savijauta.
Galima pamatyti didžiulį skirtumą vos po vieno mėnesio muzikos pamokų (ritmo, melodijos ir balso). Tai įrodė York Universitete atliktas tyrimas, kurio išvada: 90% 4 – 6 metų amžiaus vaikų verbalinis intelektas akivaizdžiai išaugo. Nesvarbu, ar jūs suagęs, ar vaikas, jei norite pagerinti savo verbalinius įgūdžius, pradėkite lankyti muzikos užsiėmimus!
Vaikams muzikos užsiėmimų lankymas didina akademinį suvokimą ir intelekto koeficientą. Todėl savo vaikams galite padėti skatindami ir drąsindami lankyti dainavimo ar grojimo instrumentu pamokas, kurios ateityje bus naudingos, nes suteiks akademinio pranašumo.
Atliktas tyrimas su vyresniaisiais žmonėmis parodė, jog žmonės, kurie 10 ar daugiau metų kaupė muzikinę patirtį, surinko daugiau taškų atliekant kognityvinį testą, nei tie, kurių muzikinė patirtis siekia nuo vienerių iki devynerių metų. Negrojantys asmenys surinko mažiausiai taškų. Grojimas instrumentu reikalauja ilgų mokymosi ir praktikos metų, tačiau tai gali sukurti alternatyvius ryšius smegenyse, kurie senatvėje kompensuos kognityvaus mąstymo mažėjimą, – teigia tyrimų vadovė B. Hanna-Pladdy.
3943
